1.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 113/13

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/703

2015 m. balandžio 30 d.

kuriuo nustatomas sistemų sąveikos ir duomenų mainų tinklo kodeksas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (1), ypač į jo 6 straipsnio 11 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 715/2009 apibrėžiamos kelios Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (toliau – ENTSO-G) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (2) įsteigtos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – agentūra) užduotys. Viena iš šių užduočių yra visos Europos tinklo kodeksų, kuriuos taikytų visi dujų perdavimo sistemų operatoriai, parengimas Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 6 dalyje nurodytose srityse;

(2)

siekiant skatinti ir lengvinti veiksmingą prekybą dujomis ir dujų perdavimą Sąjungos dujų perdavimo sistemose ir taip labiau integruoti vidaus rinką, reikėtų nustatyti Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 6 dalies d ir e punktuose nurodytas sąveikos ir duomenų mainų taisykles (tinklo kodeksą), kurios būtų grindžiamos ENTSO-G parengtu projektu ir rekomenduotos agentūros, laikantis Reglamento (EB) Nr. 715/2009 6 straipsnyje nustatytos tvarkos;

(3)

nesant suderinimo techninėje, eksploatavimo ir keitimosi informacija srityse Sąjungoje gali atsirasti kliūčių laisvam dujų srautui ir taip gali būti trukdoma rinkos integracijai. Sąjungos sąveikos ir duomenų mainų taisyklės turėtų sudaryti būtino šių sričių derinimo galimybes ir taip lemti veiksmingą rinkos integraciją. Šiuo tikslu ir siekiant palengvinti gretimų perdavimo sistemų operatorių komercinį ir techninį bendradarbiavimą, šiame reglamente reikėtų reglamentuoti jungties susitarimus, vienetus, dujų kokybę, odoravimą ir duomenų mainus. Jame turėtų būti nustatytos taisyklės ir procedūros, kad būtų pasiektas atitinkamas derinimo lygis, siekiant veiksmingai prekiauti dujomis ir jas transportuoti Sąjungos dujų perdavimo sistemomis;

(4)

gretimų perdavimo sistemų operatoriai turėtų didinti skaidrumą ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, jeigu dėl dujų kokybės ir odoravimo praktikos skirtumų bet kurioje sujungimo taško pusėje atsirastų kliūčių dujų rinkos integracijai. Šiame reglamente nustatyti įpareigojimai, visų pirma susiję su dujų kokybe ir odoravimu, nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai;

(5)	šio reglamento nuostatomis dėl dujų kokybės turėtų būti numatyti veiksmingi sprendimai, nedarant poveikio Europos didelio šilumingumo dujų standarto, kurį CEN laikydamasis standartizacijos proceso rengia pagal įgaliojimą M/400, priėmimui;

(6)	13, 17 ir 18 straipsniuose nustatytomis sąveikos taisyklėmis siekiama užtikrinti rinkos integraciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 715/2009 8 straipsnio 7 dalyje, ir jos taikomos plačiau nei vien tik sujungimo taškams;

(7)

šio reglamento 13 straipsnis neturi įtakos vienetams arba norminėms sąlygoms, kuriuos valstybės narės naudoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/142/EB (3) 1 straipsnio 2 dalies tikslais. Susiję subjektai gali naudoti priede pateiktą perskaičiavimo lentelę pagal standartą EN ISO 13443 „Gamtinės dujos. Norminės sąlygos“;

(8)	šio reglamento V skyrius turėtų užtikrinti atitinkamą duomenų mainų derinimo lygį, kad būtų baigta kurti ir veiktų Europos dujų vidaus rinka, būtų užtikrintas tiekimo saugumas ir tinkama bei saugi prieiga prie informacijos, palengvinta tarpvalstybinė perdavimo veikla;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB (4) 51 straipsnį, nuomonę;

(10)	vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 8 ir 9 dalimis, ENTSO-G turėtų stebėti ir analizuoti šio reglamento įgyvendinimą ir teikti savo išvadas agentūrai, kad ši galėtų vykdyti savo užduotis pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 1 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomas tinklo kodeksas, kuriame išdėstomos sąveikos ir duomenų mainų taisyklės, taip pat suderintos dujų perdavimo sistemų eksploatavimo taisyklės.

2.   Šis reglamentas taikomas sujungimo taškams. Su duomenų skelbimu susijusios 13 straipsnio nuostatos taikomos atitinkamiems taškams, apibrėžtiems Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.2 skirsnyje. 17 straipsnis taikomas ne tik sujungimo taškams, bet ir kitiems perdavimo tinklo taškams, kuriuose matuojama dujų kokybė. 18 straipsnis taikomas perdavimo sistemoms. Nacionalinių institucijų sprendimu šis reglamentas taip pat gali būti taikomas dujų įleidimo iš trečiųjų šalių ir išleidimo į jas taškams.

3.   Šis reglamentas netaikomas valstybių narių sujungimo taškams, jei vienai iš tų valstybių narių remiantis Direktyvos 2009/73/EB 49 straipsniu taikoma nukrypti leidžianti nuostata, nebent atitinkamos valstybės narės susitaria kitaip.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Reglamento (EB) Nr. 715/2009 2 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 984/2013 (5) 3 straipsnyje, Komisijos reglamento (ES) Nr. 312/2014 (6) 3 straipsnyje ir Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   išskirtinis įvykis– bet koks neplanuotas įvykis, kurio negalima pagrįstai kontroliuoti arba išvengti, dėl kurio ribotą laiką gali sumažėti pajėgumai ir tai gali turėti įtakos dujų kiekiui ar kokybei konkrečiame sujungimo taške, o tai, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti perdavimo sistemų operatorių tarpusavio sąveiką bei perdavimo sistemų operatorių ir tinklo naudotojų sąveiką;

b)   inicijuojantysis perdavimo sistemos operatorius– perdavimo sistemos operatorius, kuris, pasiųsdamas būtinus duomenis derinančiajam perdavimo sistemos operatoriui, pradeda derinimo procesą;

c)   mažesnio pareiškiamo dujų kiekio taisyklė– taisyklė, kad jeigu abiejose sujungimo taško pusėse pateikti kiekiai skiriasi, patvirtintas kiekis bus lygus mažesniajam iš dviejų pateiktų kiekių;

d)   derinimo procesas– abiejose konkretaus sujungimo taško pusėse esančių tinklo naudotojų pateikto dujų kiekio lyginimas ir derinimas, po kurio patvirtinami kiekiai tinklo naudotojams;

e)   derinantysis perdavimo sistemos operatorius– perdavimo sistemos operatorius, kuris atlieka derinimą ir siunčia derinimo rezultatą inicijuojančiajam perdavimo sistemos operatoriui;

f)   apskaitytas kiekis– dujų kiekis, kuris, perdavimo sistemos operatoriaus matavimo įrangos duomenimis, per tam tikrą laiką fiziškai pratekėjo pro sujungimo tašką;

g)   techninio balansavimo sąskaita– gretimų perdavimo sistemų operatorių tarpusavio sąskaita, naudojama techniniam disbalansui sujungimo taške valdyti, siekiant supaprastinti dujų apskaitą tinklo naudotojams, susijusiems su sujungimo tašku;

h)   pateiktas kiekis– inicijuojančiojo perdavimo sistemos operatoriaus ir derinančiojo perdavimo sistemos operatoriaus nustatytas dujų kiekis, kurį nustatant atsižvelgiama į tinklo naudotojo kiekio paraišką ar patikslintą kiekio paraišką ir sutartines nuostatas, įtvirtintas atitinkama transportavimo sutartimi, ir kuriuo remiamasi derinimo procese;

i)   techninis disbalansas– dujų kiekio, kurį perduoti yra suplanavę perdavimo sistemų operatoriai, ir sujungimo taške apskaityto dujų kiekio skirtumas.

II SKYRIUS

JUNGTIES SUSITARIMAI

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Gretimų perdavimo sistemų operatoriai užtikrina, kad jungties susitarime dėl kiekvieno sujungimo taško būtų nustatytos bent šios 6–12 straipsniuose išsamiau išdėstytos sąlygos:

a)	srauto kontrolės taisyklės;

b)	dujų kiekio ir kokybės matavimo principai;

c)	derinimo taisyklės;

d)	dujų kiekių priskyrimo taisyklės;

e)	pranešimo procedūros išskirtinių įvykių atveju;

f)	ginčų dėl jungties susitarimų sprendimas;

g)	jungties susitarimo keitimas.

4 straipsnis

Įpareigojimas teikti informaciją

1.   Perdavimo sistemų operatoriai nustato, kuri jungties susitarimuose esanti informacija daro tiesioginį poveikį tinklo naudotojams, ir jiems apie tai praneša.

2.   Prieš sudarydami jungties susitarimą, į kurį įtrauktos 3 straipsnio c, d ir e punktuose nurodytos taisyklės, arba jį iš dalies keisdami, perdavimo sistemų operatoriai, likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki susitarimo sudarymo ar keitimo, paragina tinklo naudotojus pateikti pastabas dėl siūlomo tų taisyklių teksto. Perdavimo sistemų operatoriai, sudarydami jungties susitarimą arba jį iš dalies keisdami, atsižvelgia į tinklo naudotojų pastabas.

3.   Įsigaliojus šiam reglamentui sudarytų jungties susitarimų arba bet kokių jų pakeitimų privalomas sąlygas, išvardytas 3 straipsnyje, perdavimo sistemų operatoriai per 10 dienų nuo susitarimo sudarymo ar keitimo pateikia savo nacionalinei reguliavimo institucijai ir ENTSO-G. Perdavimo sistemų operatoriai jungties susitarimus per 10 dienų taip pat pateikia valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų prašymu.

5 straipsnis

Jungties susitarimo šablonas

1.   Iki 2015 m. birželio 30 d. ENTSO-G parengia jungties susitarimo šablono projektą, į kurį įtraukiamos 6–10 straipsniuose nustatytos numatytosios sąlygos, ir jį paskelbia.

2.   Iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. nacionalinės reguliavimo institucijos agentūrai gali pateikti nuomonę dėl šablono atitikties nacionalinei teisei. Iki 2015 m. spalio 31 d. agentūra, deramai atsižvelgdama į nacionalinių reguliavimo institucijų nuomones, pateikia savo nuomonę dėl ENTSO-G parengto šablono. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. ENTSO-G, atsižvelgęs į agentūros nuomonę, paskelbia galutinį šabloną savo interneto svetainėje.

3.   Jeigu gretimų perdavimo sistemų operatoriams, vadovaujantis 3 straipsniu, jungties susitarime nepavyksta susitarti dėl vienos ar kelių 6–10 straipsniuose nustatytų sąlygų, jie jungties susitarime dėl visų sąlygų, dėl kurių jiems nepavyko susitarti, susitaria remdamiesi ENTSO-G šablonu.

6 straipsnis

Srauto kontrolės taisyklės

1.   Dėl srauto kontrolės gretimų perdavimo sistemų operatoriai:

a)	užtikrina, kad būtų nustatytos taisyklės, kad sujungimo taške būtų lengviau užtikrinti kontroliuojamą, tikslų, numatomą ir veiksmingą dujų srautą;

b)	užtikrina, kad būtų nustatytos dujų srauto valdymo sujungimo taške ir mažesnių nuokrypių nuo srauto pagal derinimo procesą taisyklės;

c)

paskiria perdavimo sistemos operatorių, kuris yra atsakingas už dujų srauto valdymą sujungimo taške. Jeigu gretimų perdavimo sistemų operatoriai nesusitaria dėl šio paskyrimo, už dujų srauto valdymą sujungimo taške bendradarbiaudamas su kitu (-ais) perdavimo sistemos operatoriumi (-iais) atsako perdavimo sistemos operatorius, kuris eksploatuoja srauto kontrolės įrangą.

2.   Siekdami valdyti dujų srautą, gretimų perdavimo sistemų operatoriai priima sprendimą dėl dujų kiekio ir srauto krypties kiekviename sujungimo taške kiekvieną dujų tiekimo paros valandą.

Pagal 1 dalies c punktą paskirtas perdavimo sistemos operatorius atsako už dujų srauto valdymą sujungimo taške, jeigu visi gretimų perdavimo sistemų operatoriai laikosi sutartinių prievolių, susijusių su slėgiu:

a)	tokiu tikslumu, kurio pakanka techniniam disbalansui kuo labiau sumažinti;

b)	esant stabilumo lygiui, kad dujų perdavimo tinklai būtų naudojami veiksmingai.

3.   Dujų kiekis ir srauto kryptis, dėl kurių gretimų perdavimo sistemų operatoriai priėmė sprendimą, turi atspindėti:

a)	derinimo proceso rezultatą;

b)	techninio balansavimo sąskaitos pataisas;

c)

visus gretimų perdavimo sistemų operatorių susitarimus dėl veiksmingos srauto kontrolės, kurių tikslas yra, pvz., pralaidumo didinimas, mažinimas, minimalaus srauto nustatymas, srauto padalijimas virtualiajame sujungimo taške, jei toks yra, ir (arba) srauto krypties keitimas ar eksploatavimo sąnaudų efektyvumas;

d)	bet kokį susitarimą, kuriuo reglamentuojami tarpvalstybinės prekybos apribojimai dėl dujų kokybės skirtumų pagal 15 straipsnį ir (arba) dėl skirtingos odoravimo praktikos pagal 19 straipsnį.

4.   Perdavimo sistemos operatorius prireikus gali nuspręsti pakeisti dujų kiekį ar dujų srauto kryptį arba ir tai, ir tai, jei to reikia, siekiant:

a)	laikytis sujungimo taškui taikomų nacionalinės ar Sąjungos saugos teisės aktų nuostatų;

b)	laikytis ekstremalių situacijų valdymo planuose ir prevencinių veiksmų planuose, parengtuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 (7), nustatytų reikalavimų;

c)	reaguoti, jeigu operatoriaus sistemai turėtų įtakos išskirtinis įvykis.

7 straipsnis

Dujų kiekio ir kokybės matavimo principai

1.   Dėl dujų tūrio, energijos kiekio ir kokybės matavimo principų gretimų perdavimo sistemų operatoriai užtikrina, kad:

a)	būtų nustatyti išsamūs matavimo standartai, taikytini sujungimo taške;

b)

būtų nustatytas perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už matavimo įrangos įrengimą, eksploatavimą ir techninę priežiūrą. Šis operatorius privalo kitam (-iems) gretimų perdavimo sistemų operatoriui (-iams) laiku ir nustatytu dažnumu teikti visą informaciją ir duomenis apie dujų srauto matavimą sujungimo taške.

2.   Įrengiant, eksploatuojant ir prižiūrint matavimo įrangą sujungimo taške atsižvelgiama į gretimų perdavimo sistemų operatoriams taikomus nacionalinių taisyklių techninius reikalavimus.

3.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai susitaria dėl matavimo principų, kurie apima bent:

a)	apskaitos stoties, įskaitant naudotiną matavimo ir analizės įrangą, apibūdinimą ir išsamią informaciją apie bet kokią papildomą įrangą, kuri gali būti naudojama esant gedimui;

b)	matuojamus dujų kokybės parametrus, tūrį ir energijos kiekį, taip pat matavimo įrangos veikimo intervalą ir didžiausią leidžiamąją paklaidą ar neapibrėžties dydį, matavimo dažnumą, kokiais vienetais ir kokiais standartais remiantis matuojama, ir visus naudojamus perskaičiavimo koeficientus;

c)	procedūras ir metodus, naudojamus parametrams, kurie nėra tiesiogiai išmatuojami, apskaičiuoti;

d)	metodo, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia leidžiamoji paklaida ar neapibrėžtis nustatant transportuotos energijos kiekį, apibūdinimą;

e)	duomenų patvirtinimo metodo, taikomo išmatuotiems parametrams, apibūdinimą;

f)	matavimo tvirtinimo ir kokybės užtikrinimo tvarką, įskaitant patikros ir koregavimo procedūras, kurias tarpusavyje derina gretimų perdavimo sistemų operatoriai;

g)	būdą, kaip išmatuotų parametrų duomenimis keičiasi gretimų perdavimo sistemų operatoriai, įskaitant duomenų teikimo dažnumą ir turinį;

h)	konkretų signalų ir perspėjimų, kuriuos gretimų perdavimo sistemų operatorius (-iai), eksploatuojantis (-ys) matavimo įrangą, turi perduoti kitam (-iems) gretimų perdavimo sistemų operatoriui (-iams), sąrašą;

i)

matavimo pataisos nustatymo metodą ir bet kokias paskesnes procedūras, kurių gali reikėti laikinai, kai nustatoma, kad matavimo įranga matuoja ar matavo su klaidomis (per maži ar per dideli rodmenys, nepatenkantys į nustatytą neapibrėžties intervalą). Šis perdavimo sistemos operatorius imasi tinkamų veiksmų, kad ši padėtis pasikeistų;

j)	taisykles, kurias gretimų perdavimo sistemų operatoriai taiko sugedus matavimo įrangai;

k)	gretimų perdavimo sistemų operatorių taikomas taisykles, susijusias su: i) prieiga prie matavimo įrenginio; ii) papildomomis matavimo įrenginio patikromis; iii) matavimo įrenginio pakeitimais; iv) dalyvavimu kalibruojant matavimo įrenginį ir atliekant jo techninę priežiūrą.

4.   Jeigu gretimų perdavimo sistemų operatoriai nevykdo šio straipsnio 1 ir 3 dalyse jiems nustatytų įpareigojimų:

a)	matavimo įrangą kontroliuojantis perdavimo sistemos operatorius atsako už tokios įrangos įrengimą, eksploatavimą bei techninę priežiūrą ir už tai, kad duomenys, susiję su sujungimo taško dujų srautų matavimu, būtų laiku pateikiami kitam perdavimo sistemos operatoriui;

b)	taikomas tuo metu galiojančios redakcijos Europos standartas EN 1776 „Dujų tiekimas. Gamtinių dujų matavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“.

8 straipsnis

Derinimo taisyklės

1.   Dėl derinimo proceso gretimų perdavimo sistemų operatoriai nustato:

a)	taisykles, kuriomis išsamiai apibūdinamas derinimo procesas, atsižvelgiant, jei reikia, į paros ir valandos dujų kiekio paraiškų susitarimus;

b)	taisykles, kuriomis reglamentuojamas gretimų perdavimo sistemų operatorių atliekamas atitinkamų duomenų pateikimas ir tvarkymas, siekiant apskaičiuoti pateiktus ir tinklo naudotojams patvirtintus dujų kiekius ir dujų kiekį, kurio perdavimą reikia suplanuoti sujungimo taške (-uose).

2.   Kiekio paraiška ir patikslinta kiekio paraiška valdomos tokia tvarka:

a)	taikant derinimo taisyklę kiekvienai tinklo naudotojų porai abiejose sujungimo taško pusėse nustatomi tapatūs patvirtinti kiekiai, jeigu pateikti kiekiai nesuderinti;

b)

gretimų perdavimo sistemų operatoriai gali susitarti išlaikyti arba įgyvendinti kitokią derinimo taisyklę nei mažesnio pareiškiamo dujų kiekio taisyklė, jeigu ši taisyklė paskelbiama ir po jos paskelbimo tinklo naudotojams suteikiama ne mažiau kaip du mėnesiai laiko pastaboms dėl siūlomos derinimo taisyklės pateikti;

c)	gretimų perdavimo sistemų operatoriai nustato savo vaidmenis derinimo procese ir nurodo, ar jie yra inicijuojantieji ar derinantieji perdavimo sistemos operatoriai;

d)

gretimų perdavimo sistemų operatoriai nustato taikytiną derinimo proceso grafiką per kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklą, atsižvelgiant į tai, kad derinimo procesas netruktų ilgiau kaip dvi valandas nuo kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklo pradžios, ir atsižvelgia į: i) duomenis, kuriais turi keistis gretimų perdavimo sistemų operatoriai, kad galėtų pranešti tinklo naudotojams apie patvirtintus kiekius prieš baigiantis kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklui, įskaitant bent 4 dalies b punkte nurodytus duomenis; ii) tai, kad i papunktyje apibrėžtas duomenų mainų procesas turėtų leisti gretimų perdavimo sistemų operatoriams tiksliai ir laiku atlikti visus skaičiavimo ir pranešimo veiksmus.

3.   Tvarkydami sujungimo taško kiekio paraiškas, gretimų perdavimo sistemų operatoriai užtikrina, kad dujų srautas abiejose sujungimo taško pusėse būtų apskaičiuojamas nuosekliai, atsižvelgiant į bet kokį laikiną pajėgumų sumažėjimą dėl bet kurios iš 6 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių vienoje arba abiejose sujungimo taško pusėse.

4.   Kiekvieno jungties susitarimo nuostatose dėl derinimo proceso duomenų mainų nurodoma:

a)	gretimų perdavimo sistemų operatorių duomenų mainų naudojimas derinimo procese;

b)

suderinta informacija, kurią apima derinimo proceso duomenų mainai, nurodant bent: i) sujungimo taško identifikacinius duomenis; ii) tinklo naudotojo arba, jei taikytina, jo portfelio identifikacinius duomenis; iii) šalies, tiekiančios dujas tinklo naudotojui ar gaunančios dujas iš jo, arba, jei taikytina, jos portfelio identifikacinius duomenis; iv) dujų srauto, dėl kurio atliekamas derinimas, pradžios ir pabaigos laiką; v) dujų tiekimo parą; vi) pateiktus ir patvirtintus kiekius; vii) dujų srauto kryptį.

5.   Jeigu gretimų perdavimo sistemų operatoriai savo jungties susitarime nesusitaria kitaip, taikomos tokios nuostatos:

a)

perdavimo sistemų operatoriai taiko mažesnio pareiškiamo dujų kiekio taisyklę. Šios numatytosios taisyklės taikymas gali būti ribojamas tik tuo atveju, kai yra įvykdytos Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 2.2.3.1 punkte nustatytos sąlygos ir jos taikymas neleistų pasiūlyti nuolatinių pajėgumų, nustatytų taikant perkrovos valdymo tvarką;

b)	perdavimo sistemos operatorius, kontroliuojantis srauto kontrolės įrangą, yra derinantysis perdavimo sistemos operatorius;

c)

perdavimo sistemos operatoriai derinimą atlieka tokiais vienas po kito einančiais etapais: i) inicijuojantysis perdavimo sistemos operatorius per 45 minutes nuo kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklo pradžios apskaičiuoja ir siunčia pateiktus dujų kiekius; ii) derinantysis perdavimo sistemų operatorius per 90 minučių nuo kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklo pradžios apskaičiuoja ir siunčia patvirtintus dujų kiekius; iii) gretimų perdavimo sistemų operatoriai per dvi valandas nuo kiekio paraiškos arba patikslintos kiekio paraiškos ciklo pradžios siunčia patvirtintus dujų kiekius tinklo naudotojams ir planuoja dujų srautą sujungimo taške. Šie vienas po kito einantys etapai nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 984/2013 22 straipsnyje nurodytai taisyklei dėl minimalaus pasirengimo pertraukai laiko ir šio straipsnio 2 dalies d punktui.

9 straipsnis

Dujų kiekių priskyrimo taisyklės

1.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai nustato dujų kiekių priskyrimo taisykles, kuriomis užtikrinama priskirtų kiekių atitiktis abiejose sujungimo taško pusėse.

2.   Jeigu jungties susitarime nesusitarta kitaip, perdavimo sistemų operatoriai naudoja techninio balansavimo sąskaitą. Matavimo įrangą kontroliuojantis perdavimo sistemos operatorius perskaičiuoja techninio balansavimo sąskaitą remdamasis patvirtintais kiekiais ir apie tai praneša gretimos perdavimo sistemos operatoriui (-iams).

3.   Jeigu taikoma techninio balansavimo sąskaita:

a)	techninis disbalansas priskiriamas gretimų perdavimo sistemų operatorių techninio balansavimo sąskaitai, o kiekvieno gretimos perdavimo sistemos operatoriaus atitinkamiems tinklo naudotojams priskiriami kiekiai turi būti lygūs patvirtintiems kiekiams;

b)	gretimų perdavimo sistemų operatoriai išlaiko techninio balansavimo sąskaitos balansą, kuris būtų kuo artimesnis nuliui;

c)

nustatant techninio balansavimo sąskaitos ribas atsižvelgiama į konkrečias kiekvieno sujungimo taško ir (arba) sujungtų perdavimo tinklų ypatybes, visų pirma: i) fizines sujungimo taško savybes; ii) kiekvieno perdavimo tinklo dujų laikymo vamzdynuose pajėgumus; iii) visus techninius pajėgumus sujungimo taške; iv) dujų srauto dinamiką sujungtuose perdavimo tinkluose.

Jeigu pasiekiamos nustatytos techninio balansavimo sąskaitos ribos, gretimų perdavimo sistemų operatoriai gali susitarti jas padidinti, kad tinklo naudotojams būtų galima priskirti kiekius, lygius jų patvirtintiems kiekiams, arba proporcingai priskirti dujų kiekius tinklo naudotojams, remiantis apskaitytu kiekiu.

4.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai gali susitarti išlaikyti arba nustatyti kitokią priskyrimo taisyklę nei techninio balansavimo sąskaita, jeigu ši taisyklė yra paskelbta ir po jos paskelbimo tinklo naudotojams suteikiama bent du mėnesiai laiko pastaboms dėl siūlomos priskyrimo taisyklės pateikti.

10 straipsnis

Pranešimo procedūros įvykus išskirtiniam įvykiui

1.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai užtikrina, kad būtų nustatytos pranešimo procedūros, išskirtinių įvykių atvejais padedančios greitai ir vienu metu perduoti informaciją. Jeigu nesusitarta kitaip, siekdami informuoti vieni kitus dalyvaujantys perdavimo sistemos operatoriai informaciją perduoda žodžiu anglų kalba, o vėliau patvirtina raštu, naudodamiesi elektroninėmis priemonėmis.

2.   Perdavimo sistemos operatorius, kuriam išskirtinis įvykis padarė poveikį, apie įvykusį išskirtinį įvykį privalo informuoti bent savo tinklo naudotojus, kurių patvirtintiems kiekiams tas įvykis gali turėti poveikį, pateikdamas šios dalies b ir c punktuose nurodytą informaciją, ir gretimos perdavimo sistemos operatorių (-ius), pateikdamas šios dalies a ir c punktuose nurodytą informaciją, ir pateikti visą būtiną informaciją apie:

a)	galimą poveikį dujų, kurios gali būti perduotos per atitinkamą sujungimo tašką, kiekiui ir kokybei;

b)	galimą poveikį kiekiams, kurie buvo patvirtinti tinklo naudotojams, veikiantiems atitinkamame (-uose) sujungimo taške (-uose);

c)	tikėtiną ir faktinę išskirtinio įvykio pabaigą.

3.   Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 (8) ir jo įgyvendinimo aktų nuostatų.

11 straipsnis

Ginčų dėl jungties susitarimų sprendimas

1.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai stengiasi taikiai išspręsti visus dėl jungties susitarimo kylančius ar su juo susijusius ginčus ir jame nustato ginčų, kurių negalima išspręsti taikiai, sprendimo mechanizmą.

Nustatant ginčų sprendimo mechanizmą nurodoma bent:

a)	taikytina teisė ir

b)	kompetentingas teismas arba instituciniam forumui priklausančių ar ad hoc ekspertų, įskaitant arbitražą, skyrimo sąlygos.

Jeigu kaip ginčų sprendimo mechanizmas pasirenkamas arbitražas, taikoma Konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

2.   Jeigu dėl ginčų sprendimo mechanizmo nesusitariama, taikomi Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 (10).

12 straipsnis

Keitimo procesas

1.   Gretimų perdavimo sistemų operatoriai nustato skaidrų ir išsamų jungties susitarimo keitimo procesą, kuris inicijuojamas vienam iš perdavimo sistemos operatorių pateikus rašytinį pranešimą.

2.   Jeigu gretimų perdavimo sistemų operatoriai nesusitaria dėl keitimo proceso, jie gali taikyti pagal 11 straipsnį parengtus ginčų sprendimo mechanizmus.

III SKYRIUS

VIENETAI

13 straipsnis

Bendri vienetai

1.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius, keisdamasis duomenimis ir skelbdamas duomenis, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 715/2009, naudoja šiame straipsnyje nustatytus bendrus vienetus.

2.   Perdavimo sistemų operatoriai naudoja šiuos slėgio, temperatūros, tūrio, viršutinio šilumingumo, energijos ir Wobbe indekso vienetus:

a)	slėgio: baras

b)	temperatūros: °C (Celsijaus laipsnis)

c)

tūrio: m3

d)	viršutinio šilumingumo (GCV): kWh/m3

e)	energijos: kWh (remiantis GCV)

f)	Wobbe indekso: kWh/m3 (remiantis GCV)

Slėgio atveju perdavimo sistemų operatoriai nurodo, ar tai yra absoliutusis (barais (a)) ar manometrinis (barais (g)) slėgis.

Tūrio norminės sąlygos yra 0 °C ir 1,01325 baro (a). GCV, energijos ir Wobbe indekso atveju numatytoji norminė degimo temperatūra yra 25 °C.

Pateikdami tūrio, GCV, energijos kiekio ir Wobbe indekso duomenis, perdavimo sistemos operatoriai turi nurodyti, kokiomis norminėmis sąlygomis tie duomenys buvo nustatyti.

3.   Tai atvejais, kai valstybės narė yra sujungta tik su viena kita valstybe nare, gretimų perdavimo sistemų operatoriai ir šalys, kurioms jie teikia informaciją, gali susitarti duomenų mainams, susijusiems su Reglamentu (EB) Nr. 715/2009, ir toliau naudoti kitokias normines sąlygas, jei tam pritaria jų nacionalinės reguliavimo institucijos.

14 straipsnis

Papildomi vienetai

Perdavimo sistemų operatoriai ir šalys, kurioms jie teikia informaciją pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2009, gali susitarti duomenų mainams ar duomenims skelbti, be bendrų vienetų, naudoti papildomus vienetus ar normines sąlygas. Tokiu atveju perskaičiavimas į kitokias normines sąlygas atliekamas remiantis faktine dujų sudėtimi. Jeigu faktinės dujų sudėties duomenų nėra, naudojami perskaičiavimo koeficientai turi atitikti priedą, kuris yra paremtas tuo metu galiojančios redakcijos standartu EN ISO 13443 „Gamtinės dujos. Norminės sąlygos“.

IV SKYRIUS

DUJŲ KOKYBĖ IR ODORAVIMAS

15 straipsnis

Tarpvalstybinės prekybos apribojimų dėl dujų kokybės skirtumų valdymas

1.   Perdavimo sistemų operatoriai bendradarbiauja, kad išvengtų tarpvalstybinės prekybos apribojimų, atsirandančių dėl dujų kokybės skirtumų. Šie veiksmai, kuriuos inicijuoja ir atlieka perdavimo sistemų operatoriai, vykdydami įprastą veiklą, be kitų, gali apimti dujų mainus ir maišymą.

2.   Jeigu susiję perdavimo sistemų operatoriai negali išvengti tarpvalstybinės prekybos apribojimo dėl dujų kokybės skirtumų ir tai pripažįsta nacionalinės reguliavimo institucijos, šios institucijos gali reikalauti, kad perdavimo sistemų operatoriai per dvylika mėnesių vieną po kito atliktų a–e punktuose nurodytus veiksmus:

a)	siekdami pašalinti nustatytą apribojimą, bendradarbiautų ir, nekeisdami dujų kokybės specifikacijų, parengtų techniškai įgyvendinamas galimybes, kurios gali apimti įsipareigojimus dėl srautų ir dujų apdorojimą;

b)	siekdami nustatyti ekonomiškai veiksmingus sprendimus, kartu atliktų techniškai įgyvendinamų galimybių sąnaudų ir naudos analizę, kurioje sąnaudos ir nauda išskaidomos pagal šalių, kurioms daromas poveikis, kategorijas;

c)	įvertintų kiekvienos įmanomos galimybės įgyvendinimo trukmę;

d)	surengtų viešąsias konsultacijas dėl nustatytų įgyvendinamų sprendimų ir atsižvelgtų į jų rezultatus;

e)

pateiktų bendrą sąnaudų ir naudos analize ir viešųjų konsultacijų rezultatais grindžiamą pasiūlymą dėl nustatyto apribojimo panaikinimo, įskaitant įgyvendinimo laikotarpį, tvirtinti atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, o kitoms kiekvienos susijusios valstybės narės kompetentingoms nacionalinėms institucijoms jį pateiktų informavimo tikslais.

Jeigu susiję perdavimo sistemų operatoriai nesusitaria dėl sprendimo, kiekvienas perdavimo sistemos operatorius apie tai nedelsdamas praneša savo nacionalinei reguliavimo institucijai.

3.   Prieš priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalies e punktą, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija pasitaria su susijusių valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis. Priimdama sprendimą, kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija atsižvelgia į kaimyninių valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų nuomonę, kad būtų priimtas bendru sutarimu pagrįstas suderintas sprendimas.

16 straipsnis

Trumpalaikė dujų kokybės stebėsena. Duomenų skelbimas

Perdavimo sistemų operatoriai savo interneto svetainėje bent kartą per dujų tiekimo paros valandą paskelbia kiekvieno sujungimo taško duomenis – dujų, tiesiogiai patenkančių į jų perdavimo tinklus visuose fiziniuose sujungimo taškuose, Wobbe indeksą ir viršutinį šilumingumą. ENTSO-G centrinėje Sąjungos platformoje, sukurtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 3.1.1 poskirsnio 1 dalies h punktą, skelbia nuorodą į perdavimo sistemų operatorių svetainėse pateiktą aktualią informaciją.

17 straipsnis

Keitimasis informacija apie trumpalaikius dujų kokybės pokyčius

1.   Šis straipsnis taikomas ne tik sujungimo taškams, bet ir kitiems perdavimo tinklų taškams, kuriuose matuojama dujų kokybė.

2.   Perdavimo sistemos operatorius gali pasirinkti vieną ar kelias iš toliau nurodytų šalių, kurios iš jo gautų informaciją apie dujų kokybės pokyčius:

a)

prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklo tiesiogiai prisijungusius galutinius vartotojus, kurių veiklos procesams dujų kokybės pokyčiai turi neigiamos įtakos, arba, jei nacionalinėse taisyklėse nenumatyti tiesioginiai sutartiniai santykiai tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir prie jo tinklo tiesiogiai prisijungusių galutinių vartotojų, – galutinio vartotojo, kurio veiklos procesams dujų kokybės pokyčiai turi neigiamos įtakos, vardu veikiantį tinklo naudotoją;

b)	prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklo tiesiogiai prisijungusius skirstymo sistemos operatorius, prie kurių prisijungusių galutinių vartotojų veiklos procesams dujų kokybės pokyčiai turi neigiamos įtakos;

c)	prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklo tiesiogiai prisijungusius laikymo sistemos operatorius, kurių veiklos procesams dujų kokybės pokyčiai turi neigiamos įtakos.

3.   Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius:

a)	parengia ir tvarko šalių, turinčių teisę gauti orientacinę informaciją apie dujų kokybę, sąrašą;

b)	bendradarbiauja su pirmiau minėtame sąraše nurodytomis šalimis, kad įvertintų: i) aktualią teiktiną informacija apie dujų kokybės parametrus; ii) informacijos teikimo dažnumą; iii) pasirengimo laiką; iv) bendravimo metodą.

4.   Šio straipsnio 3 dalimi perdavimo sistemų operatoriai neįpareigojami įrengti papildomos matavimo ar prognozavimo įrangos, nebent to reikalautų nacionalinė reguliavimo institucija. Šio straipsnio 3 dalies b punkto i papunktyje nurodyta informacija teikiama kaip geriausia perdavimo sistemos operatoriaus tam tikro laikotarpio prognozė, skirta informacijos gavėjo vidaus reikmėms.

18 straipsnis

Ilgalaikė perdavimo sistemų dujų kokybės stebėsena

1.   ENTSO-G kas dvejus metus skelbia ilgalaikės perdavimo sistemų dujų kokybės stebėsenos apžvalgą, kad nustatytų galimas kitų dešimties metų dujų kokybės parametrų tendencijas ir pokyčius. Pirmoji ilgalaikės dujų kokybės stebėsenos apžvalga skelbiama kartu su 2017 m. dešimties metų tinklo plėtros planu.

2.   Apžvalga grindžiama duomenimis, surinktais vykstant regioniniam bendradarbiavimui ENTSO-G tinkle pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 12 straipsnio 1 dalį.

3.   Ilgalaikės dujų kokybės stebėsenos apžvalga apima bent Wobbe indeksą ir viršutinį šilumingumą. Papildomi dujų kokybės parametrai gali būti įtraukti pasitarus su šio straipsnio 8 dalyje nurodytais suinteresuotaisiais subjektais.

4.   Ilgalaikės dujų kokybės stebėsenos apžvalgoje dujų kokybės požiūriu aptariami galimi nauji tiekimo šaltiniai.

5.   Siekiant nustatyti apžvalgoje naudotinas atitinkamų tiekimo šaltinių dujų kokybės parametrų pamatines vertes, atliekama praėjusių metų analizė. Šiuos duomenis galima pakeisti suinteresuotųjų subjektų pateiktais duomenimis, kurie gaunami vykstant šio straipsnio 8 dalyje nurodytam suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo procesui.

6.   Kiekvieno dujų kokybės parametro ir kiekvieno regiono analizės rezultatas yra intervalas, kurios ribose parametras gali kisti.

7.   Ilgalaikės dujų kokybės stebėsenos apžvalga derinama su ENTSO-G tuo pat metu rengiamu Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu ir turi jį atitikti.

8.   Dujų kokybė kaip atskiras klausimas įtraukiama į konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, vykdomas rengiant Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą. Vykstant konsultacijų procesui suinteresuotieji subjektai raginami pareikšti ENTSO-G savo nuomonę dėl tiekiamų dujų kokybės parametrų pokyčių.

19 straipsnis

Tarpvalstybinės prekybos apribojimų dėl odoravimo praktikos skirtumų valdymas

1.   Jeigu susiję perdavimo sistemų operatoriai negali išvengti tarpvalstybinės prekybos apribojimų, kuriuos lemia odoravimo praktikos skirtumai, ir jeigu tai pripažįsta nacionalinės institucijos, jos gali reikalauti, kad susiję perdavimo sistemų operatoriai per šešis mėnesius pasiektų susitarimą, į kurį gali būti įtraukti įsipareigojimai dėl dujų mainų ir srautų, kad nustatyti apribojimai būtų panaikinti. Susiję gretimų perdavimo sistemų operatoriai pateikia susitarimą tvirtinti atitinkamoms nacionalinėms institucijoms.

2.   Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą susijusiems perdavimo sistemų operatoriams nepavyksta susitarti arba jeigu nacionalinės institucijos sutaria, kad siūlomas susijusių gretimų perdavimų sistemų operatorių susitarimas nėra pakankamai veiksmingas, kad apribojimas būtų panaikintas, susiję perdavimo sistemų operatoriai, bendradarbiaudami su nacionalinėmis institucijomis, per kitus dvylika mėnesių parengia išsamų planą, kuriame nurodomas ekonomiškai naudingiausias nustatyto apribojimo konkrečiame tarpvalstybiniame sujungimo taške panaikinimo metodas.

3.   Vykdydami įpareigojimus pagal 2 dalį, susiję perdavimo sistemų operatoriai atlieka nurodytus veiksmus tokia eilės tvarka:

a)

parengia apribojimo panaikinimo galimybes, tuo tikslu nustato ir įvertina: i) perėjimą prie tarpvalstybinio fizinio neodoruotų dujų srauto; ii) galimą fizinį odoruotų dujų srautą į neodoruotų dujų perdavimo tinklą ar jo dalį ir jungtines pasrovines sistemas; iii) tarpvalstybiniam fiziniam dujų srautui tinkamą odoranto kiekį;

b)

kartu atlieka techniškai įmanomų galimybių sąnaudų ir naudos analizę, siekdami nustatyti ekonomiškai veiksmingus sprendimus. Atliekant šią analizę: i) atsižvelgiama į saugos lygį; ii) įtraukiama informacija apie numatomus transportuoti dujų kiekius ir būtinų infrastruktūros investicijų sąnaudas; iii) sąnaudos ir nauda išskaidomos pagal šalių, kurioms daromas poveikis, kategorijas;

c)	įvertina kiekvienos techniškai įmanomos galimybės įgyvendinimo trukmę;

d)	surengia viešąsias konsultacijas ir atsižvelgia į jų rezultatus;

e)	techniškai įgyvendinamus sprendimus, įskaitant sąnaudų padengimo mechanizmą ir įgyvendinimo grafiką, pateikia tvirtinti nacionalinėms institucijoms.

Nacionalinėms institucijoms patvirtinus sprendimą, jis įgyvendinamas laikantis e punkte nurodyto įgyvendinimo grafiko.

4.   Jeigu nacionalinės institucijos nepatvirtina jokio pagal 3 dalies e punktą pateikto sprendimo per 6 mėnesius nuo jo pateikimo arba jeigu susiję perdavimo sistemos operatoriai nepasiūlo sprendimo per 2 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį, per nacionalinių institucijų patvirtintą laikotarpį, neviršijantį 4 metų, turi būti pereita prie tarpvalstybinio fizinio neodoruotų dujų srauto. Techniniu požiūriu visiškai perėjus prie neodoruotų dujų, perdavimo sistemos operatoriai sutinka su tuo, kad tarpvalstybiniuose srautuose gali būti techniškai neišvengiami odorantų likučių kiekiai, kurie palaipsniui mažėja.

V SKYRIUS

DUOMENŲ MAINAI

20 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Šiame skyriuje kontrahentai – tinklo naudotojai, veikiantys:

a)	sujungimo taškuose arba

b)	sujungimo taškuose ir virtualiuosiuose prekybos punktuose.

2.   Perdavimo sistemų operatorių tarpusavio duomenų mainams bei perdavimo sistemų operatorių ir jų kontrahentų duomenų mainams keliami reikalavimai, numatyti Reglamento (EB) Nr. 715/2009 I priedo 2.2 punkte, Komisijos reglamente (ES) Nr. 984/2013, Komisijos reglamente (ES) Nr. 312/2014, Komisijos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 ir šiame reglamente, vykdomi naudojantis 21 straipsnyje nustatytais bendrais duomenų mainų sprendimais.

21 straipsnis

Bendri duomenų mainų sprendimai

1.   Priklausomai nuo duomenų mainų reikalavimų pagal 20 straipsnio 2 dalį, gali būti nustatomas ir naudojamas vienas ar keli toliau nurodyti duomenų mainų būdai:

a)   dokumentais pagrįsti duomenų mainai: duomenys pateikiami rinkmenoje ir atitinkamos IT sistemos automatiškai jais apsikeičia;

b)   integruotieji duomenų mainai: duomenimis tiesiogiai keičiasi dvi atitinkamų IT sistemų taikomosios programos;

c)   interaktyvieji duomenų mainai: duomenimis keičiamasi interaktyviai, naudojantis internetine programa ir naršykle.

2.   Bendri duomenų mainų sprendimai turi apimti protokolą, duomenų formatą ir tinklą. Duomenų mainų būdams, išvardytiems 1 dalyje, taikomi tokie bendri duomenų mainų sprendimai:

a)	dokumentais pagrįsti duomenų mainai: i) protokolas: AS4; ii) duomenų formatas: Edig@s-XML arba lygiavertis duomenų formatas, užtikrinantis tapatų sąveikumo laipsnį. Tokį lygiavertį duomenų formatą paskelbia ENTSO-G;

b)	integruotieji duomenų mainai: i) protokolas: HTTP/S-SOAP; ii) duomenų formatas: Edig@s-XML arba lygiavertis duomenų formatas, užtikrinantis tapatų sąveikumo laipsnį. Tokį lygiavertį duomenų formatą paskelbia ENTSO-G;

c)	interaktyviųjų duomenų mainų protokolas: HTTP/S.

Visų a–c punktuose nurodytų duomenų mainų būdų tinklas – internetas.

3.   Jeigu nustatoma, kad reikėtų pakeisti bendrą duomenų mainų sprendimą, ENTSO-G savo iniciatyva arba Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros prašymu įvertina atitinkamus techninius sprendimus ir parengia galimo (-ų) pakeitimo (-ų), kurio (-ių) reikėtų, sąnaudų ir naudos analizę, įskaitant priežasčių, lemiančių technologinės raidos etapo būtinumą, analizę. ENTSO-G rengia viešąsias konsultacijas, kurioje dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, taip pat pateikia vertinimo ir pasiūlymo (-ų) rezultatą, remdamasi atlikta sąnaudų ir naudos analize.

Jeigu manoma, kad būtinas bendrų duomenų mainų sprendimų keitimas, ENTSO-G pasiūlymą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai pateikia Reglamento (EB) Nr. 715/2009 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

22 straipsnis

Duomenų mainų sistemos saugumas ir prieinamumas

1.   Kiekvieno perdavimo sistemos operatoriaus ir kiekvieno kontrahento pareiga yra užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų saugumo priemonių. Visų pirma jie turi:

a)	apsaugoti ryšių grandinę, kad užtikrintų saugius ir patikimus ryšius, įskaitant konfidencialumo apsaugą šifruojant, vientisumą ir autentiškumą siuntėjo parašu ir nepaneigiamumą rašytiniu patvirtinimu;

b)	įdiegti atitinkamas saugumo priemones, kad užkirstų kelią neleistinai prieigai prie savo IT infrastruktūros;

c)	nedelsdami pranešti kitoms šalims, su kuriomis palaiko ryšius, apie bet kokią esamą ar galėjusią būti neleistiną prieigą prie savo sistemos.

2.   Kiekvieno perdavimo sistemos operatoriaus pareiga yra užtikrinti savo sistemos prieinamumą ir jis turi:

a)	imtis atitinkamų priemonių siekdamas neleisti, kad vienas gedimo taškas lemtų duomenų mainų sistemos, įskaitant duomenų mainų sistemą iki tinklo jungties (-ių) su interneto paslaugų teikėju (-ais), neprieinamumą;

b)	gauti atitinkamas savo interneto paslaugų teikėjo (-ų) paslaugas ir pagalbą;

c)	užtikrinti, kad prastova dėl planuojamos IT priežiūros būtų minimali, ir laiku pranešti savo kontrahentams, kad tam tikru laiku sistema nebus galima naudotis.

23 straipsnis

Bendrų duomenų mainų sprendimų įgyvendinimas

1.   Priklausomai nuo duomenų mainų reikalavimų pagal 20 straipsnio 2 dalį, perdavimo sistemų operatoriai pasirūpina ir naudojasi 21 straipsnyje nustatytais bendrais duomenų mainų sprendimais.

2.   Jeigu šio reglamento įsigaliojimo dieną jau taikomi perdavimo sistemos operatoriaus ir susijusių kontrahentų duomenų mainų sprendimai ir jeigu esami ryšių sprendimai yra suderinami su 22 straipsniu ir duomenų mainų reikalavimais pagal 20 straipsnio 2 dalį, esami duomenų mainų sprendimai, pasikonsultavus su tinklo naudotojais, gali būti taikomi ir toliau, jeigu juos patvirtina perdavimo sistemos operatoriaus nacionalinė reguliavimo institucija.

24 straipsnis

Bendrų tinklo eksploatavimo priemonių rengimas

1.   Dėl kiekvieno duomenų mainų reikalavimo pagal 20 straipsnio 2 dalį ENTSO-G parengia bendrą tinklo eksploatavimo priemonę pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 3 dalies a punktą ir paskelbia ją savo interneto svetainėje. Bendroje tinklo eksploatavimo priemonėje nustatomas bendras duomenų mainų sprendimas, susijęs su atitinkamu duomenų mainų reikalavimu. Bendra tinklo eksploatavimo priemonė taip pat gali apimti veiklos reikalavimų specifikacijas, laidų (versijų) valdymą ir įgyvendinimo gaires.

2.   ENTSO-G nustato skaidrų visų bendrų tinklo eksploatavimo priemonių rengimo procesą. Dėl kiekvienos bendros tinklo eksploatavimo priemonės ENTSO-G surengia konsultacijas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

1.   Ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ENTSO-G, laikydamasis stebėsenos ir informacijos teikimo įpareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 8 straipsnio 8 ir 9 dalis, patikrina ir išanalizuoja, kaip perdavimo sistemų operatoriai įgyvendino šio reglamento II–V skyrius, ir pateikia agentūrai visą būtiną informaciją, kad ši galėtų vykdyti jai pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 9 straipsnio 1 dalį tenkančius įpareigojimus.

2.   Ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 31 d. perdavimo sistemų operatoriai pateikia ENTSO-G visą būtiną informaciją, kad ENTSO-G galėtų vykdyti jam pagal šio straipsnio 1 dalį tenkančius įpareigojimus.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d., nedarant poveikio 5 straipsniui.

---

(1)  OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(2)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

(3)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, susijusi su dujas deginančiais prietaisais (OL L 330, 2009 12 16, p. 10).

(4)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L 211, 2009 8 14, p. 94).

(5)  2013 m. spalio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 984/2013, kuriuo nustatomas dujų perdavimo sistemų pajėgumų paskirstymo mechanizmų tinklo kodeksas ir papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 (OL L 273, 2013 10 15, p. 5).

(6)  2014 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 312/2014, kuriuo nustatomas dujų perdavimo tinklų balansavimo kodeksas (OL L 91, 2014 3 27, p. 15).

(7)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB (OL L 295, 2010 11 12, p. 1).

(8)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011 12 8, p. 1).

(9)  2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 1 16, p. 1).

(10)  2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).

---

---