ISSN 1977-0723

doi:10.3000/19770723.L_2011.330.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 330

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

54 tomas
2011m. gruodžio 14d.


Turinys

 

II   Įstatymo galios neturintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2011 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės

1

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1296/2011, kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai [Riso di Baraggia Biellese e Vercellese (SKVN)]

3

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1297/2011, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Seggiano (SKVN)]

5

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1298/2011, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Pélardon (SKVN)]

7

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1299/2011, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Azeites do Ribatejo (SKVN)]

9

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1300/2011, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Magyar szürkemarha hús (SGN)]

11

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1301/2011, kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai [Vitellone bianco dell’Appennino centrale (SGN)]

13

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1302/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

15

 

*

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1303/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

17

 

*

2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1304/2011 dėl bemuičio režimo laikino sustabdymo panaikinimo 2012 m. tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms Norvegijos kilmės prekėms, pagamintoms iš perdirbtų žemės ūkio produktų, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1216/2009

19

 

 

2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1305/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

21

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2011/831/ES

 

*

2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas dėl praktinio ir procedūrinio pobūdžio taisyklių, taikomų Tarybai skiriant keturis Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu, Europos ekspertų grupės narius

23

 

 

2011/832/ES

 

*

2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimas dėl ES bendros, trečiųjų šalių ir visuotinės registracijos, atliekamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, vadovo (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 8896)  ( 1 )

25

 

 

2011/833/ES

 

*

2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo

39

 

 

2011/834/ES

 

*

2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiamas antisubsidijų tyrimas dėl tam tikro importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietileno tereftalato

43

 

 

2011/835/ES

 

*

2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikro importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietilentereftalato

45

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Įstatymo galios neturintys teisės aktai

REGLAMENTAI

14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1295/2011

2011 m. gruodžio 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1284/2009, kuriuo Gvinėjos Respublikai nustatomos tam tikros specialios ribojančios priemonės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Tarybos sprendimą 2011/706/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/638/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Gvinėjos Respublikai (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

reaguojant į 2009 m. rugsėjo 28 d. Konakryje saugumo pajėgų įvykdytą smurtinį susidorojimą su politiniais demonstrantais, Reglamentu (ES) Nr. 1284/2009 (2) Gvinėjos Respublikai buvo nustatytos tam tikros ribojamosios priemonės pagal Bendrąją poziciją 2009/788/BUSP (3) (kuri vėliau pakeista Sprendimu 2010/638/BUSP (4));

(2)

Sprendimas 2010/638/BUSP buvo iš dalies Sprendimu 2011/706/BUSP, siekiant patikslinti, inter alia, priemonių, susijusių su karine įranga ir įranga, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, taikymo sritis;

(3)

kai kuriems tų priemonių aspektams taikoma Sutartis, todėl siekiant visų pirma užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, toms priemonėms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(4)

reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1284/2009,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1284/2009 4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nukrypstant nuo 2 ir 3 straipsnių, valstybių narių kompetentingos institucijos, nurodytos III priede išvardytose interneto svetainėse, tinkamai pagrįstais atvejais gali leisti:

a)

parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, jei ji skirta naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, arba Jungtinių Tautų (JT) ir Europos Sąjungos institucijų kūrimo programoms, arba Europos Sąjungos ir JT krizių valdymo operacijoms;

b)

parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti žudyti nepritaikytą karinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, jeigu ją ketinama naudoti tik tam, kad Gvinėjos Respublikos saugumo pajėgos, palaikydamos viešąją tvarką, galėtų naudoti atitinkamą ir proporcingą jėgą;

c)

teikti finansavimą, finansinę paramą, techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su a ir b punktuose nurodyta įranga ar programomis ir operacijomis;

d)

teikti finansavimą, finansinę paramą, techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su žudyti nepritaikyta karine įranga, skirta naudoti tik humanitariniais ar apsaugos tikslais, JT ir Europos Sąjungos institucijų kūrimo programoms, arba Europos Sąjungos ir JT krizių valdymo operacijoms;

e)

teikti finansavimą, finansinę paramą, techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su žudyti nepritaikyta karine įranga, kurią ketinama naudoti tik tam, kad Gvinėjos Respublikos saugumo pajėgos, palaikydamos viešąją tvarką, galėtų naudoti atitinkamą ir proporcingą jėgą;

f)

teikti finansavimą, finansinę paramą, techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su ne kovinės paskirties transporto priemonėmis, kurios pagamintos su balistine apsauga ar su vėliau įmontuota balistine apsauga, skirtomis naudoti tik Europos Sąjungos ir jos valstybių narių personalo apsaugai Gvinėjos Respublikoje.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 13 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. CICHOCKI


(1)  OL L 281, 2011 10 28, p 28.

(2)  OL L 346, 2009 12 23, p. 26.

(3)  OL L 281, 2009 10 28, p. 7.

(4)  OL L 280, 2010 10 26, p. 10.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/3


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1296/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai [Riso di Baraggia Biellese e Vercellese (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Riso di Baraggia Biellese e Vercellese“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 982/2007 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra reikšmingi, todėl pakeitimų paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimai patvirtinami.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL L 217, 2007 8 22, p. 22.

(3)  OL C 56, 2011 2 22, p. 18.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.6 klasė.   Švieži ar perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdinės kultūros

ITALIJA

Riso di Baraggia Biellese e Vercellese (SKVN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/5


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1297/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Seggiano (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalies trečią ir ketvirtą pastraipas,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsnio 2 dalimi, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Seggiano“ buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).;

(2)

Jungtinė Karalystė pareiškė prieštaravimą registracijai pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnio 1 dalį. Prieštaravimo pareiškimas yra priimtinas pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

pareikštame prieštaravime Jungtinė Karalystė nurodė, kad tokio pavadinimo įregistravimas prieštarautų Reglamento (EB) 510/2006 3 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir pakenktų Jungtinės Karalystės teritorijoje įregistruotiems prekių ženklams;

(4)

2010 m. lapkričio 18 d. raštu Komisija pakvietė suinteresuotąsias valstybes nares tarpusavyje susitarti laikantis savo vidaus tvarkos;

(5)

kadangi per nustatytą laikotarpį Italija susitarimą su Jungtine Karalyste pasiekė, su nedideliais specifikacijos pakeitimais, nekeičiant bendrojo dokumento paskelbto remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi, pavadinimą „Seggiano“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 77, 2010 3 26, p. 6.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.5 klasė.   Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

ITALIJA

Seggiano (SKVN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/7


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1298/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Pélardon (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Prancūzijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Pélardon“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2400/1996 (2), iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 2372/2001 (3), bendrojo dokumento specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra esminiai, todėl pakeitimų paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimai patvirtinami.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL L 327, 1996 12 18, p. 11.

(3)  OL L 320, 2001 12 5, p. 9.

(4)  OL C 35, 2011 2 4, p. 13.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.3 klasė.   Sūriai

PRANCŪZIJA

Pélardon (SKVN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/9


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1299/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Azeites do Ribatejo (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir taikydama 17 straipsnio 2 dalį, Komisija išnagrinėjo Portugalijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Azeites do Ribatejo“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra esminiai, todėl pakeitimų paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje. Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimai patvirtinami.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1.

(3)  OL C 56, 2010 2 22, p. 13.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.5 klasė.   Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

PORTUGALIJA

Azeites do Ribatejo (SKVN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/11


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1300/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [„Magyar szürkemarha hús“ (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Vengrijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Magyar szürkemarha hús“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. (2)

(2)

Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL C 83, 2011 3 17, p. 14.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.1 klasė.   Šviežia mėsa (ir subproduktai)

VENGRIJA

„Magyar szürkemarha hús“ (SGN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/13


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1301/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai [Vitellone bianco dell’Appennino centrale (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos geografinės nuorodos Vitellone bianco dell’Appennino centrale, kuri buvo įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 134/98 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio nuostatas šie pakeitimai yra reikšmingi, todėl pakeitimų paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šie pakeitimai turi būti patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimai, paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, patvirtinami.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys


(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(2)  OL L 148, 1996 6 21, p. 1.

(3)  OL L 15, 1998 1 21, p. 6.

(4)  OL C 82, 2011 3 16, p. 7.


PRIEDAS

Sutarties I priede išvardyti žmonėms vartoti skirti žemės ūkio produktai:

1.1 klasė.   Šviežia mėsa (ir subproduktai)

ITALIJA

Vitellone bianco dell’Appennino centrale (SGN)


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/15


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1302/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta šio reglamento nuostatų neatitinkančia privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius;

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepareiškė nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Plastikinis butelis iš polietileno apvaliu dugnu, su kamščiu.

Butelio aukštis apie 20 cm, o talpa – 0,5 litro.

Jis pritaikytas įdėti į prie dviračio rėmo tvirtinamą laikiklį ir naudojamas gėrimams gabenti.

(Žr. nuotrauką) (1)

3923 30 10

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 3923, 3923 30 ir 3923 30 10 atitinkančiais prekių aprašymais.

Kadangi tai plastikinis butelis su kamščiu be jokių kitų priedų, pavyzdžiui, nuimamų puodelių, kuris naudojamas gaiviesiems gėrimams gabenti, jis nelaikytinas stalo, virtuvės ar kitu namų apyvokos reikmeniu, priskiriamu 3924 pozicijai. Todėl toks butelis nepriskirtinas 3924 pozicijai.

Jis laikytinas gaminiu, skirtu prekių transportavimui arba pakavimui, todėl klasifikuotinas priskiriant 3923 pozicijai (žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 3932 pozicijos paaiškinimų pirmos pastraipos a punktą).

Image


(1)  Nuotrauka skirta tik informacijai.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/17


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1303/2011

2011 m. gruodžio 9 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalimi.

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys


(1)  OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.


PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Gelis skausmui mažinti, kurio sudedamosios dalys yra:

izopropilo alkoholis;

vanduo;

augalų ekstraktas (Ilex paraguariensis);

akrilo rūgšties polimerai (karbomeras);

trietanolaminas;

mentolis;

kamparas;

silicio dioksidas;

metilparabenas;

glicerinas;

propilenglikolis;

tartrazinas (E102);

brilianto mėlis (E133).

Ant produkto pakuotės sudedamųjų dalių kiekiai nenurodyti.

Remiantis ant pakuotės nurodyta informacija produktą patariama naudoti nedideliems raumenų skausmams, sąnarių skausmams dėl artrito, nugaros skausmams bei skausmams dėl sausgyslių ir raiščių patempimų laikinai sumažinti.

3824 90 97

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 30 skirsnio 1 papildomąja pastaba bei KN kodus 3824, 3824 90 bei 3824 90 97 atitinkančiais prekių aprašymais.

Šis produktas nenaudotinas nei terapijai, nes juo negydomos ligos, nei profilaktikai, nes neapsaugo nuo ligų. Be to, šis produktas neatitinka 30 skirsnio 1 papildomosios pastabos reikalavimų. Todėl produktas neklasifikuotinas kaip medikamentas ir nepriskirtinas 3004 pozicijai.

Šis produktas nelaikytinas gražinimosi arba makiažo preparatu, nes jis nenaudojamas odos priežiūrai. Nors naudojant produktą oda atvėsinama, tačiau tai nėra odos priežiūra. Todėl produktas nepriskirtinas 3304 pozicijai.

Todėl produktas klasifikuotinas kaip kiti chemijos produktai arba chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų gaminiai, nenurodyti kitoje vietoje, priskiriant KN kodą 3824 90 97.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/19


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1304/2011

2011 m. gruodžio 13 d.

dėl bemuičio režimo laikino sustabdymo panaikinimo 2012 m. tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms Norvegijos kilmės prekėms, pagamintoms iš perdirbtų žemės ūkio produktų, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1216/2009

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1216/2009, nustatantį prekybos tvarką, taikomą tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimą 2004/859/EB dėl Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo sudarymo (2), ypač į jo 3 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo (3) 2 protokole ir EEE susitarimo (4) 3 protokole nustatoma prekybos tvarka, kurią susitariančiosios šalys taiko tam tikriems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams;

(2)

EEE susitarimo 3 protokole, iš dalies pakeistame EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 138/2004 (5), nustatytas nulinis muito tarifas, taikomas tam tikriems vandenims, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų ir kurių KN kodas yra 2202 10 00, ir kitiems nealkoholiniams gėrimams, į kuriuos pridėta cukraus ir kurių KN kodas yra ex 2202 90 10;

(3)

Norvegijai nulinio muito taikymas vandenims ir kitiems atitinkamiems gėrimams buvo laikinai sustabdytas Europos bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimu pasikeičiant laiškais dėl Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo (6) (toliau – susitarimas), patvirtintu Sprendimu 2004/859/EB. Pagal šio susitarimo suderinto protokolo IV punktą be muito importuoti Norvegijos kilmės prekes, kurių KN kodai yra 2202 10 00 ir ex 2202 90 10, leidžiama tik neviršijant neapmuitinamos tarifinės kvotos, o ją viršijus mokamas muitas;

(4)

pagal susitarimo suderinto protokolo IV punkto trečios įtraukos paskutinį sakinį svarstomus produktus turėtų būti leidžiama neribotai be muito įvežti į Europos Sąjungą, jeigu tarifinė kvota nebuvo išnaudota iki praėjusių metų spalio 31 d. Remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, metinė 2011 m. svarstomų vandenų ir gėrimų kvota, kurią naudoti leista Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1248/2010 (7), 2011 m. spalio 31 d. nebuvo išnaudota. Todėl svarstomus produktus reikėtų leisti neribotai be muito įvežti į Europos Sąjungą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

(5)

todėl būtina panaikinti bemuičio režimo laikiną sustabdymą, taikomą pagal 2 protokolą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, valdymo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. panaikinamas bemuičio režimo laikinas sustabdymas, taikomas pagal Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolą prekėms, kurių klasifikaciniai KN kodai yra 2202 10 00 (vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų) ir ex 2202 90 10 (kiti nealkoholiniai gėrimai, į kuriuos pridėta cukraus (sacharozės arba invertuotojo cukraus)).

2.   1 dalyje nurodytoms prekėms abipusiai taikomos kilmės taisyklės pateikiamos Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės dvišalio laisvosios prekybos susitarimo 3 protokole.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 328, 2002 12 15, p. 10.

(2)  OL L 370, 2004 12 17, p. 70.

(3)  OL L 171, 1973 6 27, p. 2.

(4)  OL L 22, 2002 1 24, p. 37.

(5)  OL L 342, 2004 11 18, p. 30.

(6)  OL L 370, 2004 12 17, p. 72.

(7)  OL L 341, 2010 12 23, p. 1.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/21


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2011

2011 m. gruodžio 13 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. gruodžio 14 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

58,0

MA

72,2

TN

80,5

TR

94,4

ZZ

76,3

0707 00 05

EG

170,1

TR

111,9

ZZ

141,0

0709 90 70

MA

41,1

TR

146,0

ZZ

93,6

0805 10 20

AR

40,2

BR

41,5

CL

30,5

MA

56,3

TR

58,8

ZA

54,0

ZZ

46,9

0805 20 10

MA

65,1

ZZ

65,1

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

IL

84,5

TR

80,1

ZZ

82,3

0805 50 10

TR

55,7

ZZ

55,7

0808 10 80

CA

109,9

CL

90,0

US

118,0

ZA

80,2

ZZ

99,5

0808 20 50

CN

60,4

ZZ

60,4


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/23


TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 1 d.

dėl praktinio ir procedūrinio pobūdžio taisyklių, taikomų Tarybai skiriant keturis Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu, Europos ekspertų grupės narius

(2011/831/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1194/2011/ES dėl Europos Sąjungos veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu (1), ypač į jo 8 straipsnį,

kadangi:

(1)

Sprendimo Nr. 1194/2011/ES 8 straipsnyje numatyta, kad turi būti įsteigta Europos nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – Europos ekspertų grupė) ir kad šią grupę turi sudaryti trylika Europos institucijų ir įstaigų skiriamų narių, iš kurių keturis narius trejų metų kadencijai turi skirti Taryba;

(2)

kiekviena institucija ir įstaiga turėtų siekti užtikrinti, kad jos skiriamų Europos ekspertų grupės narių kompetencija kuo geriau viena kitą papildytų;

(3)

teikdamos kandidatų, siekiančių tapti Europos ekspertų grupės nariais, paraiškas, valstybės narės, kurios toje grupėje jau turi vieną ar kelis ekspertus, kuriuos paskyrė ne Taryba, bet kita institucija ar įstaiga, raginamos priimant sprendimą dėl jų dalyvavimo procese atsižvelgti į siekį gerinti Europos ekspertų grupės geografinę ir lyčių pusiausvyrą;

(4)

Tarybai derėtų nuspręsti dėl praktinio ir procedūrinio pobūdžio taisyklių, taikomų skiriant jos keturis Europos ekspertų grupės narius;

(5)

šios taisyklės turėtų būti sąžiningos, lengvai įgyvendinamos, nediskriminacinės, skaidrios ir jomis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad skiriami Europos ekspertų grupės nariai deramai vykdytų savo pareigas;

(6)

šios taisyklės prireikus turėtų būti pakoreguotos, atsižvelgiant į Sprendimo Nr. 1194/2011/ES 18 straipsnyje numatytų veiksmų, susijusių su Europos paveldo ženklu, įvertinimo rezultatus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taryba priima sprendimą dėl keturių Europos ekspertų grupės narių skyrimo pagal 2 straipsnyje išdėstytas praktinio ir procedūrinio pobūdžio taisykles.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės raginamos teikti kandidatų, siekiančių tapti Europos ekspertų grupės nariais, paraiškas. Valstybių narių dalyvavimas šiame procese yra savanoriškas. Kiekviena valstybė narė turi teisę pateikti tik vieną kandidatūrą. Siekiant užtikrinti, kad atstovavimas būtų geografiniu požiūriu subalansuotas, valstybės narės, kurių ekspertus ankstesnei kadencijai paskyrė Taryba, nedalyvauja.

2.   Paraiškos teikiamos raštu; paraiškoje aiškiai pagrindžiama tai, kad atitinkamas kandidatas yra nepriklausomas ekspertas, turintis pakankamai patirties ir specialybės žinių su veiksmų tikslais susijusiose srityse ir yra įsipareigojęs dirbti Europos ekspertų grupėje laikydamasis priedo 1 dalyje išdėstytų reikalavimų. Į tas paraiškas taip pat įtraukiama priedo 2 dalyje pateikta deramai pasirašyta deklaracija.

3.   Paraiškose nurodoma viena iš šių pagrindinių kiekvieno kandidato specialybės žinių kategorijų:

Europos istorija ir kultūros,

švietimas ir jaunimo reikalai,

kultūros valdymas, įskaitant paveldo sritį,

komunikacija ir turizmas.

4.   Siekiant iš pateiktų ir atitinkamo Tarybos parengiamojo organo pripažintų tinkamomis paraiškų atrinkti po vieną kandidatą kiekvienoje iš keturių 3 dalyje nurodytų kategorijų, rengiamas burtų traukimas. Pirmoji ištraukta kiekvienos kategorijos kandidatūra laikoma atrinkta. Šios atrankos rezultatus vėliau patvirtina Taryba.

5.   Jeigu vienoje ar daugiau kategorijų kandidatų nepasiūloma, traukiami burtai vienam ar daugiau papildomų kandidatų atrinkti iš tų kategorijų, kuriose jų pasiūlyta daugiausia. Jeigu konkrečioje kategorijoje yra tik vienas kandidatas, jis laikomas atrinktu be burtų traukimo.

6.   Jeigu Europos ekspertų grupės narys negali vykdyti savo įgaliojimų, tą narį paskyrusi valstybė narė kuo greičiau paskiria jį pakeičiantį narį. Šis paskyrimas turi atitikti priedo 1 ir 2 dalyse išdėstytus reikalavimus ir galioja likusiam to nario kadencijos laikotarpiui.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

W. KOSINIAK-KAMYSZ


(1)  OL L 303, 2011 11 22, p. 1.


PRIEDAS

REIKALAVIMŲ, KURIUOS TURI ATITIKTI KANDIDATAI, SĄRAŠAS

1   DALIS

KIEKVIENOJE RAŠTU PATEIKIAMOJE PARAIŠKOJE IŠDĖSTOMA:

kandidato išsilavinimo, darbo patirties ir svarbių pasiekimų, susijusių su veiksmų tikslais ir kriterijais, kurie bus taikomi paveldo vietoms, aprašymas,

pasirinkta konkrečios kandidato specialybės žinių kategorija ir jos pasirinkimo motyvų paaiškinimas.

2   DALIS

KIEKVIENOJE PARAIŠKOJE RAŠTU PATEIKIAMA ŠI DEKLARACIJA:

„Suprantu,

kokios yra su šiuo postu susijusios pareigos; darbui Europos ekspertų grupėje galiu skirti atitinkamą darbo dienų skaičių per metus,

kad narystė Europos ekspertų grupėje nėra garbės pareigos ir kad už šį darbą Komisija man mokės honorarą bei apmokės kelionės ir apgyvendinimo išlaidas,

kad šioms pareigoms keliamas nepriklausomumo reikalavimas ir kad man reikės kasmet pasirašyti deklaraciją, kuria patvirtinama, jog nėra realaus ar galimo interesų konflikto pagal Sprendimo Nr. 1194/2011/ES 8 straipsnio 5 dalį.“


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/25


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 7 d.

dėl ES bendros, trečiųjų šalių ir visuotinės registracijos, atliekamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, vadovo

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 8896)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/832/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (1), visų pirma į jo 3 straipsnį ir 46 straipsnio 4 dalį,

kadangi

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 organizacijoms, kurių vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių ar trečiosiose šalyse, įvedama galimybė užsiregistruoti EMAS;

(2)

įmonėms ir kitoms organizacijoms, kurių vietos yra skirtingose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse, dėl galimybės užsiregistruoti EMAS reikia suteikti papildomos informacijos ir patarimų;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 49 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vadovaudamasi 46 straipsnio 4 dalimi ir siekdama papildomai paaiškinti Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 3 straipsnio nuostatas, Komisija tvirtina šį ES bendros, trečiųjų šalių ir visuotinės registracijos vadovą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 7 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys


(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.


PRIEDAS

ES bendros, trečiųjų šalių ir visuotinės registracijos pagal EMAS (Reglamentas (EB) Nr. 1221/2009) vadovas

1.   ĮVADAS

Šio dokumento paskirtis – nurodyti, kaip Europos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) taikoma organizacijoms, turinčioms filialų ir veikiančioms keliose ES valstybėse narėse ir (arba) trečiosiose šalyse, ir pateikti konkrečias gaires, kuriomis valstybės narės, vertintojai bei organizacijos gali vadovautis registracijos tikslais. Šis vadovas parengtas vadovaujantis EMAS reglamento (1) 46 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Komisija, bendradarbiaudama su kompetentingų įstaigų forumu, parengia ne Bendrijoje veikiančių organizacijų registravimo vadovą“, taip pat 16 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Kompetentingų įstaigų forumas rengia gaires, skirtas užtikrinti vienodas organizacijų – ir esančių Bendrijoje, ir už jos ribų – registracijos pagal šį reglamentą procedūras, įskaitant organizacijos registracijos galiojimo pratęsimą, sustabdymą ir panaikinimą“.

1993 m. įdiegtą EMAS buvo numatyta taikyti atskiroms pramonės ir gamybos sektorių organizacijų vietoms. Po pirmosios peržiūros 2001 m. EMAS II tapo atvira visoms organizacijoms, veikiančioms keliose vietose (ES valstybėse narėse bei EEE, kaip ir anksčiau). EMAS III tapo dar atviresnė, dabar ji taikoma ir ES, ir už jos ribų įsikūrusioms organizacijoms.

Kai EMAS tapo atvira trečiosioms šalims, visų sektorių organizacijos įgijo galimybę užtikrinti didelį aplinkosauginį veiksmingumą, kurį gali viešai pripažinti Europos Bendrijos suinteresuotieji subjektai.

Remiantis EMAS reglamento 11 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės gali apsispręsti, ar jų nacionalinė (-s) kompetentinga (-os) įstaiga (-os) suteiks galimybę registruotis trečiųjų šalių organizacijoms.

Registracija

Dėl organizacijų, veikiančių įvairiose vietose Europos Sąjungoje, ir organizacijų, veikiančių už ES ribų, registravimo tarpusavio sąsajų galimi skirtingi variantai. Šiame dokumente pateikiamos bendros gairės, taikomos atvejams, su kuriais susiduria kompetentingos institucijos, aplinkosaugos vertintojai ir organizacijos, teikiančios paraiškas EMAS. Nagrinėjamos trys konkrečios variantų grupės:

1 variantas. Organizacijų, kurių vietos yra daugiau nei vienoje ES valstybėje narėje, registracija (ES bendra registracija),

2 variantas. Vienos organizacijos ar bendrų organizacijų, kurių vietos yra trečiosiose šalyse, registracija (trečiųjų šalių registracija) ir

3 variantas. Organizacijų, kurių vietos yra ir ES valstybėse narėse, ir trečiosiose šalyse (visuotinė registracija).

Visais trimis atvejais organizacijos gali pateikti visų ar kelių iš šių vietų vienos bendros registracijos paraišką. Registruotinas vietas pasirenka paraišką teikianti organizacija.

Pastaba

Šiame vadove apie paprastą ES nacionalinę bendrą registraciją nekalbama.

Šiame vadove aptariami tokie klausimai:

kompetentingos įstaigos nustatymas,

aplinkosaugos vertintojų, vykdančių veiklą už ES ribų, akreditacija ar leidimo jiems išdavimas,

šių procedūrų koordinavimas tarp valstybių narių,

trečiųjų šalių teisinė atitiktis,

bendros registracijos galiojimo atnaujinimas, panaikinimas ar sustabdymas.

Šiems trims variantams reikalavimai dažnai yra gana panašūs, tačiau kad skaityti tekstą būtų paprasčiau, stengtasi nuorodų į kitus šio vadovo skyrius naudoti kuo mažiau. Todėl gali būti pasikartojimų.

Siekiant užtikrinti EMAS patikimumą, svarbu, kad ir pačioje ES, ir už jos ribų reglamentas būtų taikomas panašiai. Todėl įgyvendinant kai kuriuos konkrečius EMAS aspektus, tokius kaip teisinė atitiktis, privalu atsižvelgti į skirtumus ir kylančius sunkumus. Valstybių narių, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija, kompetentingos įstaigos nustato konkrečias procedūras, skirtas užtikrinti, kad taikant EMAS ir Europos Sąjungoje, ir už jos ribų būtų sukurtos lygiavertės sistemos. ES valstybių narių ir trečiųjų šalių istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai gali paskatinti taikyti trečiųjų šalių ir visuotinę EMAS; šiuos ryšius galima pasitelkti tam, kad EMAS būtų greičiau pradėta taikyti visame pasaulyje.

2.   TERMINIJA

Šiame vadove:

Buveinė– organizacijos, kuri veikia keliose vietose, valdymo organas, kontroliuojantis ir koordinuojantis pagrindines organizacijos funkcijas, tokias kaip strateginis planavimas, komunikacija, mokesčiai, teisės klausimai, rinkodara, finansai ir kt.

Valdymo centras– registracijai pagal EMAS reglamentą konkrečiai numatyta vieta (ne keliose vietose veikiančios organizacijos buveinė), kurioje vykdomos aplinkosaugos vadybos kontrolės ir koordinavimo funkcijos.

Pagrindinė kompetentinga įstaiga– už ES bendrąją registraciją, trečiųjų šalių ir visuotinės registracijos procedūrą atsakinga kompetentinga įstaiga.

Pastaba

EMAS reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nurodomi (pagrindinės) kompetentingos institucijos nustatymo principai.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus variantus, pagrindinės kompetentingos įstaigos nustatymo principai gali skirtis:

1 varianto atveju (ES bendra registracija) pagrindinė kompetentinga įstaiga yra valstybės narės, kurioje veikia paraišką teikiančios organizacijos buveinė arba valdymo centras, kompetentinga įstaiga,

trečiosios šalies ir visuotinės registracijos atveju – valstybės narės, kuri numato ne Bendrijoje įsisteigusių organizacijų registraciją ir kurioje akredituotas vertintojas, kompetentinga institucija. Kitaip tariant, valstybė narė pirmiausia turi numatyti trečiųjų šalių registraciją, be to, turi būti vertintojų, akredituotų ar turinčių leidimą atlikti vertinimą trečiosiose šalyse, kuriose yra į registracijos procesą įtrauktos vietos.

3.   ES BENDRA REGISTRACIJA. ORGANIZACIJŲ, KURIŲ VIETOS YRA KELIOSE VALSTYBĖSE NARĖSE, REGISTRACIJA

3.1.   Taikomi teisės aktai ir teisinė atitiktis ES valstybėse narėse

3.1.1.

Organizacijos visada privalo atitikti ES ir nacionalinius teisinius reikalavimus, taikomus vietoms, kurioms taikoma EMAS registracija.

3.1.2.

EMAS reglamento IV priedo B dalies g punkte nurodyta, kad organizacijų aplinkosaugos ataskaitoje pateikiama nuoroda į taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus.

3.1.3.

Kad pateiktų „medžiagą ar dokumentus, kuriais įrodoma, kad organizacija atitinka visus su aplinka susijusius taikomus teisinius reikalavimus“, kaip nurodyta EMAS reglamento 4 straipsnio 4 dalyje, organizacija gali pateikti vykdymo priežiūros institucijų ataskaitas, kuriomis patvirtinama, kad nėra duomenų apie neatitiktį ir (arba) kad prieš įmonę nėra pradėta susijusių vykdymo užtikrinimo procedūrų, jai nėra iškelta ieškinių ar pradėta skundų procedūrų. Vertintojai, laikydamiesi vertinimo procedūros, patikrina visas organizacijai taikomas aplinkosaugos licencijas, leidimus arba kitokio pobūdžio duomenis pagal teisinę sistemą, taikomą valstybėje narėje, kurioje yra organizacijos vieta.

3.2.   Kompetentingų įstaigų užduotys

3.2.1.

ES bendros registracijos atveju pagrindinė kompetentinga įstaiga nustatoma pagal organizacijos būstinės ar valdymo centro vietą (būtent tokia tvarka).

3.2.2.

ES bendros registracijos atveju pagrindinė kompetentinga įstaiga bendradarbiauja tik su visomis kompetentingomis įstaigomis, esančiomis valstybėse narėse, kuriose yra į bendros registracijos procesą įtrauktos vietos.

3.2.3.

Pagrindinė kompetentinga įstaiga yra atsakinga už registraciją ir procedūrą koordinuoja su kitomis atitinkamomis kompetentingomis įstaigomis.

Pagrindinė kompetentinga įstaiga organizacijos neregistruoja, taip pat nesustabdo, nepanaikina ar neatnaujina jos registracijos, jei kitos valstybės narės kompetentinga įstaiga, kurioje yra į registraciją įtrauktos organizacijos vietos, registracijai, jos galiojimo sustabdymui ar panaikinimui nepritaria (žr. šio vadovo 3.4 ir 3.6 punktus). Kaip nurodyta 3.4.6 punkte, pagrindinė kompetentinga institucija taip pat gali nuspręsti taikyti mažesnės apimties (pvz., neįskaitant vietos, dėl kurios kyla ginčų) bendros registracijos procedūrą.

3.2.4.

Kompetentingos įstaigos veiklą koordinuoja su savo valstybės narės akreditavimo bei leidimus išduodančiomis įstaigomis, kad ir kompetentinga įstaiga, ir akreditavimo ar leidimus išduodanti įstaiga sugebėtų atitinkamas savo užduotis atlikti koordinuotai.

3.2.5.

Kompetentingų įstaigų forumas per šešis mėnesius nuo šio vadovo patvirtinimo sudaro ir patvirtina kompetentingų įstaigų koordinavimo bendruosius principus ir konkrečias procedūras. Jie pateikiami priimti pagal EMAS reglamento 48 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3.2.6.

Siekdamas įgyvendinti pirmiau nurodytas koordinavimo procedūras, kompetentingų įstaigų forumas parengia standartines formas visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Kad komunikacija būtų veiksminga ir kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų dėl sunkumų, susijusių su kalba, standartizuotas formas daugiausiai sudarys pažymėtini langeliai ir jose bus palikta labai nedaug laukelių pastaboms, t. y. laisvos formos tekstui. Tokį susirašinėjimą patvirtinantys laiškai, e. pašto žinutės ar faksogramos turi būti saugomi, kad iškilus ginčų tarp kompetentingų įstaigų jais būtų galima pasinaudoti.

Kartu su pirmiau nurodytomis formomis kaip atnaujinamas priedas pateikiamas visų valstybių narių taikomų mokesčių sąrašas.

3.3.   Akredituotų ar leidimus turinčių vertintojų užduotys

3.3.1.

EMAS aplinkosaugos vertintojams, jų akreditacijai ar leidimų išdavimui, taip pat vertinimo procesui taikomos bendrosios taisyklės nustatomos pagal EMAS reglamento V ir VI skyrius.

3.3.2.

Aplinkosaugos valdymo sistemos vertinimą atlikti ir EMAS aplinkosaugos ataskaitą patvirtinti turi EMAS aplinkosaugos vertintojas, akredituotas ar turintis leidimą vertinti tam tikras veiklos rūšis pagal atitinkamus NACE kodus (2).

3.3.3.

Kai registruojama organizacija, turinti kelias vietas ir užsiimanti keliomis veiklos rūšimis, vertintojo (-ų) akreditacija turi galioti visiems organizacijos vietų ir veiklos sričių NACE kodų atžvilgiu. Jei vertintojas yra neakredituotas ar neturi leidimo visų atitinkamų NACE kodų atžvilgiu, bendradarbiaujant kiekvienu atveju atskirai galima pasitelkti kitus akredituotus aplinkosaugos vertintojus. Registruotis norinčios organizacijos atsižvelgdamos į EMAS reglamento 4 straipsnį turi nuspręsti, ar jos nori pasitelkti kelis akredituotus vertintojus. Neskaitant tokių priežasčių kaip akredituotų atitinkamų NACE kodų veiklos rūšių vertintojų trūkumas, organizacijos taip pat gali turėti kitų priežasčių (pvz., vietos patirtis, kalbos mokėjimas ar noras suderinti EMAS patikrą su sertifikavimu pagal kitus standartus) pasitelkti kelis vertintojus. EMAS reglamento 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir EMAS aplinkosaugos ataskaitą turi pasirašyti visi bendradarbiaujantys vertintojai. Kiekvienas dalyvaujantis vertintojas atsako už vertinimo dalies (-ių) rezultatus, atitinkančius jo kompetencijos sritį (daugiausiai susijusią su konkrečiais NACE kodais). Kadangi tą pačią deklaraciją privalo pasirašyti visi vertintojai, pagrindinė kompetentinga įstaiga turi galimybę nustatyti visus dalyvaujančius vertintojus. Todėl pagrindinė kompetentinga įstaiga, pasitelkusi bendradarbiaujančias kompetentingas įstaigas (jos savo ruožtu veiksmus koordinuoja su akreditavimo ir leidimus išduodančiomis įstaigomis), gali patikrinti, ar visi dalyvaujantys vertintojai įvykdė reikalavimą iš anksto pateikti informaciją, numatytą EMAS reglamento 23 straipsnio 2 dalyje. Be to, tuo būdu pagrindinė kompetentinga įstaiga gali patikrinti, ar dalyvaujančių vertintojų NACE kodai apima nagrinėjamos organizacijos NACE kodus.

3.3.4.

Vienoje valstybėje narėje akredituoti ar leidimus turintys vertintojai savo veiklą gali vykdyti kitose valstybėse narėse. Likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki jų veiklos pradžios, vertintojai informaciją pateikia akreditavimo ir leidimus išduodančiai įstaigai, esančiai valstybėje (-se) narėje (-se), kurioje (-se) jie ketina veikti.

3.3.5.

Jei iškyla problemų ir (arba) gaunamas neigiamas atsakymas, akreditavimo ar leidimus išduodanti įstaiga, prižiūrinti vertintoją (-us), kurie veiklą vykdo jos valstybėje narėje, priežiūros ataskaitą siunčia tos valstybės narės kompetentingai įstaigai. Tada ši kompetentinga institucija priežiūros ataskaitą perduoda už ES bendrą registraciją atsakingai pagrindinei kompetentingai įstaigai.

3.3.6.

Jei pirmą kartą registruojant vertintojas nustato neatitiktį, jis arba ji nepasirašo EMAS reglamento 25 straipsnio 9 dalyje nurodytos deklaracijos ir EMAS aplinkosaugos ataskaitos.

3.3.7.

Jei neatitiktį vertintojas nustato registracijos galiojimo metu ar ją atnaujinant, jis arba ji gali pranešti (pagrindinei) kompetentingai įstaigai, kad ta organizacija jau neatitinka EMAS reikalavimų. Jei EMAS registracijos atnaujinimo metu organizacija, bendradarbiaudama su vykdymo priežiūros institucijomis, įrodo, jog ėmėsi priemonių užtikrinti, kad teisinė atitiktis būtų atkurta, vertintojas gali nuspręsti pasirašyti tik 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir atnaujintą EMAS aplinkosaugos ataskaitą. Jei organizacija nesiima priemonių atitikties problemoms spręsti, vertintojas atnaujintos ataskaitos nepatvirtina ir nepasirašo deklaracijos bei EMAS aplinkosaugos ataskaitos. Kitaip tariant, EMAS aplinkosaugos vertintojas deklaraciją pasirašo ir EMAS aplinkosaugos ataskaitą patvirtina tik visiškos atitikties atveju.

3.4.   Registracijos procesas

3.4.1.

Registracijai taikomos bendrosios taisyklės nustatytos EMAS reglamento II, III ir IV skyriuose.

3.4.2.

Atsižvelgdamos į EMAS reglamento 5 straipsnio 3 dalį ir jo IV priedo D dalį, organizacijos iš pat pradžių turėtų palaikyti ryšį su vertintoju (-ais) ir pagrindine kompetentinga įstaiga, kad išsiaiškintų kalbos klausimus, susijusius su registracijai reikalingais dokumentais.

3.4.3.

Pagrindinė kompetentinga įstaiga patikrina paraiškoje pateiktą informaciją ir tuo klausimu palaiko ryšį su kitomis dalyvaujančiomis kompetentingomis įstaigomis. Tai reiškia, kad dalyvaujančios kompetentingos įstaigos pagrindinę kompetentingą įstaigą informuoja apie informacijos dėl atitinkamų nacionalinių vietų pagrįstumą.

3.4.4.

Dalyvaujančios kompetentingos įstaigos, pasitelkusios savo valstybių narių akreditavimo ir leidimus išduodančias įstaigas, patikrina, ar registravimo procedūroje dalyvaujantis (-ys) vertintojas (-ai) yra akredituotas arba turi leidimą visų registracijos procese reikalingų NACE kodų atžvilgiu. Tai reiškia, kad kompetentinga įstaiga tikrina, ar vertintojas (-ai) informaciją pateikė tinkamai ir laiku (likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo tam tikroje valstybėje narėje), kaip numatyta pagal EMAS reglamento 24 straipsnio 1 dalį. Todėl kompetentinga įstaiga savo valstybės narės akreditavimo ar leidimus išduodančią įstaigai privalo bent pranešti, kad remiantis vertintojų iš kitų valstybių narių vertinimu ir (arba) patvirtinimu, yra vietų, kurias reikėtų įregistruoti. Jei akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga vertintojo kompetencijos nėra patvirtinusi, akreditavimo ar leidimus išduodanti įstaiga gali pareikalauti, kad vertintojas atitiktų nustatytus reikalavimus, arba kompetentingai įstaigai pranešti apie iškilusią problemą. Jei kompetentingos įstaigos ir akreditavimo bei leidimus išduodančios įstaigos nepalaikytų tokių minimalių ryšių, dėl to nukentėtų priežiūros veikla.

3.4.5.

Visos registravimo procese dalyvaujančios kompetentingos įstaigos taiko nacionalines procedūras, kad patikrintų, ar jų valstybėje narėje esančios vietos atitinka EMAS reglamentą. Jos pagrindinei kompetentingai įstaigai praneša savo sprendimą (registruoti galima/registruoti negalima). Jei priimtas sprendimas yra neigiamas, kompetentinga įstaiga pagrindinę kompetentingą įstaigą informuoja pateikdama ataskaitą apie tokio sprendimo priežastis. Ši ataskaita yra įpareigojanti, todėl pagrindinė kompetentinga įstaiga gali nuspręsti sustabdyti bendros registracijos procedūrą iki tol, kol bus įvykdyti reglamento reikalavimai (tokiu atveju nė viena vieta nebus įregistruota pagal EMAS), arba informuoti organizaciją, kad ji gali toliau vykdyti bendrosios registracijos procedūrą, į ją neįtraukdama vietos, dėl kurios iškilo problemų.

3.4.6.

Priėmusi sprendimą dėl registracijos, pagrindinė kompetentinga įstaiga informuoja visas dalyvaujančias nacionalines kompetentingas įstaigas, kurios savo ruožtu informuoja savo vykdymo priežiūros institucijas.

Pastaba

Europos Komisija dalyvaujančias kompetentingas įstaigas skatina keistis savo atitinkamų įgyvendinimo institucijų kontaktiniais duomenimis, kad kompetentingos įstaigos ir vykdymo priežiūros institucijos sklandžiau keistųsi informacija apie tai, kad pastarosioms nežinoma apie jokius neatitikties atvejus.

3.4.7.

Teisinės atitikties stebėseną nacionaliniu lygmeniu užtikrina nacionalinės vykdymo priežiūros institucijos ir vertintojai atlikdami vertinimą. Jei šios institucijos nustato neatitiktį, jos privalo informuoti nacionalinę kompetentingą įstaigą, kuri savo ruožtu informuoja pagrindinę kompetentingą įstaigą.

3.4.8.

Jei kompetentinga įstaiga valstybėje narėje, kurioje yra bendrosios registracijos paraišką pateikusios organizacijos vieta, nustato galiojančių teisinių reikalavimų pažeidimų, gauna informacijos apie skundus ar bet kokios kitos informacijos dėl reikalavimų, susijusių su registracija, atnaujinimu, sustabdymu ar panaikinimu, ji nedelsdama pagrindinei nacionalinei įstaigai perduoda priežiūros ataskaitą, kurioje apibūdinama problema.

3.4.9.

Pagal kai kurių valstybių narių nacionalinę teisę už registraciją turi būti imami mokesčiai. Todėl pagrindinė kompetentinga institucija neturi galių priimti sprendimų dėl mokesčių, kurie nustatyti pagal kitos valstybės narės teisės aktus. Pagrindinės kompetentingos įstaigos vaidmuo mokesčių atžvilgiu yra tas, kad ji informuoja organizaciją apie visą sumą ir atskirus mokesčius, kuriuos reikia sumokėti registracijos procedūroje dalyvaujančioms nacionalinėms įstaigoms. Pagrindinė kompetentinga įstaiga organizaciją taip pat informuoja, kad visoms kompetentingoms įstaigoms už nacionalinių vietų, įtraukiamų į bendrosios registracijos procedūrą, registraciją, tiesiogiai moka paraišką pateikusi organizacija.

Visos dalyvaujančios kompetentingos įstaigos pagrindinei kompetentingai įstaigai praneša, kad prieš registraciją mokesčiai iš tikrųjų buvo sumokėti, kaip reikalaujama pagal EMAS reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punktą.

Pastaba

Europos Komisija visas valstybes nares skatina išnagrinėti galimybę sumažinti mokesčius organizacijoms, pateikusioms bendros registracijos paraiškas. Bendros registracijos atveju tik pagrindinė kompetentinga įstaiga turi administracinių išlaidų, palygintinų su standartinės registracijos išlaidomis, o dalyvaujančios kompetentingos įstaigos dalyvauja ne taip aktyviai, todėl jų išlaidos mažesnės. Mažesni mokesčiai padidintų EMAS sistemos ir bendros registracijos patrauklumą.

3.4.10.

Visos dalyvaujančios kompetentingos institucijos mokesčius už nacionalinių vietų, įtrauktų į bendrą registracijos procedūrą, registravimą turėtų imti tiesiogiai iš atitinkamos paraišką pateikusios organizacijos nacionalinių vietų.

3.5.   Jau registruotos organizacijos

3.5.1.

Jei jau registruota organizacija apsisprendžia dėl ES bendros registracijos, jos prašymu pagrindinė kompetentinga įstaiga gali išplėsti galiojančios registracijos mastą ir taip išsaugoti esamą nacionalinio registro numerį. Be to, šis įrašas su nauju registracijos numeriu turėtų būti įrašytas į nacionalinį registrą. Šiais atvejais visos kitos dalyvaujančios kompetentingos įstaigos iš valstybių narių, kur organizacija jau turi užregistruotas vietas, užtikrina, kad esamos registracijos jų atitinkamuose registruose bus užregistruotos nauju registracijos numeriu.

3.6.   Registracijos panaikinimas arba galiojimo sustabdymas

3.6.1.

Šiai konkrečiai procedūrai taikomos EMAS reglamento 15 straipsnyje nustatytos bendrosios registracijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklės.

3.6.2.

Apie skundus dėl registruotos organizacijos pranešama pagrindinei kompetentingai įstaigai.

3.6.3.

Kiekviena kompetentinga įstaiga yra atsakinga už procedūras, susijusias su organizacijos vietomis, esančiomis atitinkamoje valstybėje narėje. Jei susiklosto tokia padėtis, kad organizacijos registracijos EMAS registre galiojimas turi būti sustabdytas ar panaikintas, bendradarbiaujanti kompetentinga įstaiga pagrindinę kompetentingą įstaigą informuoja pateikdama ataskaitą, kurioje išdėsto savo požiūrį. Tai reiškia, kad nacionalinės kompetentingos įstaigos teikia ataskaitas vien apie atitinkamas jų nacionalines vietas. Jei viena iš šių ataskaitų leidžia tvirtinti, kad nacionalinės vietos registruoti negalima, pagrindinė kompetentinga institucija pradeda registracijos panaikinimo arba sustabdymo procedūrą laikydamasi EMAS reglamento 15 straipsnio reikalavimų. Prieš priimdama galutinį sprendimą dėl organizacijos registracijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo, pagrindinė kompetentinga institucija kitas bendradarbiaujančias kompetentingas institucijas turėtų informuoti, kad jos žinotų apie vienos ar daugiau kompetentingų įstaigų nurodytas sustabdymo ar panaikinimo priežastis. Pagrindinė kompetentinga įstaiga taip pat turėtų informuoti organizacijos būstinę arba valdymo centrą apie priimtą sprendimą ir siūlomo registracijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis. Po to pagrindinė kompetentinga įstaiga organizacijai suteikia galimybę nuspręsti, ar iš EMAS registro turi būti išbraukta visa organizacija ar iš bendros registracijos srities turi būti pašalintos ginčų keliančios vietos.

3.6.4.

Į bendrą registraciją įtrauktų atskirų nacionalinių kompetentingų įstaigų tarpusavio ginčai sprendžiami kompetentingų įstaigų forume. Pagrindinės kompetentingos įstaigos ir organizacijos ginčai sprendžiami pagal šalies, kurioje yra įsikūrusi pagrindinė kompetentinga įstaiga, nacionalinę teisę. Organizacijos ir atskirų kompetentingų įstaigų ginčai, pavyzdžiui, dėl atskirų nacionalinių vietų, įtrauktų į bendrą registravimo procedūrą, teisinės atitikties, sprendžiami pagal toje valstybėje narėje galiojančią nacionalinę teisę. Ginčai sprendžiami laikantis EMAS reglamento 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

3.6.5.

Jei kompetentingų įstaigų forume kompetentingų įstaigų sutarimo pasiekti nepavyksta, registravimo procedūrą gali būti tęsiama neįtraukiant ginčų sukėlusių vietų.

3.7.   Su kalba susiję klausimai

3.7.1.

EMAS aplinkosaugos ataskaita ir kiti susiję dokumentai pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis valstybės narės, kurioje įsikūrusi pagrindinė kompetentinga institucija, kalbomis (5 straipsnio 3 dalis). Jei organizacija pateikia bendrą aplinkosaugos ataskaitą su informacija apie atskiras vietas, ši informacija taip pat turi būti pateikta viena ar keliomis tų valstybių narių, kuriose tos vietos įsikūrusios, oficialiomis kalbomis.

4.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ REGISTRACIJA. ORGANIZACIJŲ, KURIŲ VIENA AR KELIOS VIETOS YRA TREČIOSIOSE ŠALYSE, REGISTRACIJA (2 VARIANTAS)

EMAS trečiųjų šalių registracija yra organizacijos, veikiančios vienoje ar keliose trečiosiose šalyse, EMAS registracija. EMAS reglamente numatyta, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į EMAS reglamento 11 straipsnio 1 dalį, gali laisvai apsispręsti, ar jų nacionalinė (-s) kompetentinga (-os) įstaiga (-os) suteikia galimybę registruoti trečiųjų šalių organizacijas.

4.1.   Taikomi teisės aktai ir teisinė atitiktis trečiosiose šalyse

4.1.1.

Organizacijos privalo visada atitikti atitinkamus trečiųjų šalių, kuriose yra į EMAS registraciją įtrauktos vietos, nacionalinius teisinius reikalavimus.

4.1.2.

Kad būtų užtikrintas platus EMAS sistemos užmojis ir patikimumas, pageidautina, kad trečiosios šalies organizacijos aplinkosaugos veiksmingumas būtų kuo artimesnis ES organizacijų veiksmingumui, kurį jos turi išlaikyti pagal atitinkamus Europos ir nacionalinius teisės aktus. Todėl pageidautina, kad už Bendrijos ribų esančios organizacijos šalia nuorodų į galiojančius nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus aplinkosaugos ataskaitoje pateiktų nuorodą į teisinius aplinkosaugos srities reikalavimus, taikomus panašioms organizacijoms valstybėje narėje, kurioje organizacija ketina pateikti registracijos paraišką (EMAS reglamento 4 straipsnio 4 dalis). Šiame sąraše nurodyti aplinkosaugos reikalavimai turėtų būti naudojami kaip atskaitos taškas, kai siekiama užsibrėžti aukštesnių papildomų veiksmingumo tikslų, tačiau vertinant organizacijos teisinę atitiktį jie nėra įpareigojantys.

4.1.3.

Pagal EMAS reglamento IV priedo B dalies g punktą organizacijų aplinkosaugos ataskaitoje pateikiama nuoroda į taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus.

4.1.4.

Pageidautina, kad trečiosiose šalyse esančių vietų atžvilgiu būtų pateikiami tokie EMAS reglamento 4 straipsnio 4 dalyje minimi dokumentai:

trečiųjų šalių vykdymo priežiūros institucijų ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie organizacijai taikomus aplinkosaugos leidimus ir kuriose pažymima, kad duomenų apie neatitiktį nėra ir (arba) kad prieš įmonę nėra pradėta susijusių vykdymo užtikrinimo procedūrų, jai nėra iškelta ieškinių ar pradėta skundų procedūrų,

be to, pageidautina, kad aplinkosaugos ataskaitoje taip pat būtų pateikiamos trečiosios šalies nacionalinės teisės aktų ir šalies, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką, kaip nurodyta 4.1.2 punkte, teisės aktų atitikties lentelės.

4.2.   EMAS trečiųjų šalių akreditavimas ir leidimų išdavimas

4.2.1.

Valstybės narės, taikydamos savo priemones ir veiklos procedūras, apsisprendžia, ar leisti trečiųjų šalių registravimą. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės akreditavimo ar leidimus išduodančios įstaigos numatytų trečiųjų šalių EMAS aplinkosaugos vertintojų akreditavimą ar leidimų jiems išdavimą. Tik valstybės, kuriose taikomas vadinamosios trečiųjų šalių registracijos principas, gali registruoti trečiosiose šalyse veiklą vykdančias organizacijas.

4.2.2.

Jei pagal EMAS reglamento 3 straipsnio 3 dalį valstybė narė leidžia trečiųjų šalių registraciją, galimybė būti užregistruotam toje konkrečioje valstybėje narėje priklausys nuo to, ar yra akredituotų vertintojų. Toje konkrečioje valstybėje narėje, kuri nusprendžia taikyti trečiųjų šalių registraciją, potencialus vertintojas turėtų būti akredituotas tai konkrečiai trečiajai šaliai ir į tą registravimo procedūrą įtrauktam (-tiems) ekonomikos sektoriui (-iams) (jie nustatomi pagal NACE kodus).

Aiškinamoji pastaba

Tai reiškia, kad vertinimą konkrečioje trečiojoje šalyje atliksiantis vertintojas privalo būti valstybės narės, kurioje leidžiama trečiųjų šalių registracija ir kurioje organizacija ketina įsiregistruoti, akreditavimo ir leidimų išdavimo įstaigos akredituotas tai konkrečiai trečiajai šaliai.

4.2.3.

Akreditacijoje ar leidime, kurį vertintojai gali gauti trečiųjų šalių atžvilgiu, turi būti nurodyta, kuriai trečiajai šaliai jis galioja, kad registravimo leidimas atitiktų EMAS reglamento 22 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pati valstybė narė nusprendžia, ar ji nori išduoti atskiras pažymas kiekvienai trečiajai šaliai ar bendrą akreditacijos pažymą su pridedamu geografiniu priedėliu, kuriame būtų nurodyta, kuriose šalyse vertinimo įstaigos yra akredituotos vykdyti veiklą.

Aiškinamoji pastaba

Atsižvelgiant į 22 straipsnį „Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, veikiantiems trečiosiose šalyse“, akivaizdu, kad akreditavimas ir (arba) leidimų išdavimas trečiųjų šalių atžvilgiu gali būti tik papildomas akreditavimas ir (arba) leidimų išdavimas šalia bazinio akreditavimo ir (arba) leidimų išdavimo Europos atžvilgiu. Tai reiškia, kad akreditavimas ir (arba) leidimų išdavimas trečiųjų šalių atžvilgiu suteikiamas kaip bendrojo akreditavimo ir (arba) leidimų išdavimo tam tikroje srityje ir jų reikalavimų papildomas reikalavimas. Todėl akreditavimas ir (arba) leidimų išdavimas trečiųjų šalių atžvilgiu turi apimti akreditavimą ir (arba) leidimų išdavimą tam tikroje srityje kurios nors vienos valstybės narės atžvilgiu.

Kai vertintojas yra akredituotas ar leidimas jam išduotas vienoje valstybėje narėje, jis (ji) vertinimo veiklą gali vykdyti kitose valstybėse narėse pagal šio reglamento 24 straipsnį.

4.3.   Kompetentingos įstaigos užduotys

4.3.1.

Valstybė narė, kurioje veikia daugiau nei viena kompetentinga įstaiga, turėtų nustatyti, kuriai kompetentingai įstaigai gali būti pateikiamos trečiųjų šalių registracijos paraiškos; tai turėtų būti ta pati kompetentinga įstaiga, kaip ir ta, kuri priskirta pagal 5.3.1 punktą.

4.3.2.

Organizacijų, kurių vietos yra tik trečiosiose šalyse, trečiųjų šalių registracijos paraiška pateikiama bet kuriai paskirtai kompetentingai įstaigai tose valstybėse narėse laikantis šių sąlygų:

a)

valstybė narė numato trečiųjų šalių organizacijų registraciją;

b)

esama akredituotų ar leidimus turinčių vertintojų, galinčių atlikti vertinimus trečiosiose šalyse, kurios yra įtrauktos į registravimą; be to, tokie vertintojai gali vertinti pagal atitinkamus NACE kodus (kitaip tariant, sprendimas dėl vertintojo pasirinkimo lemia registracijos valstybės narės pasirinkimą, ir atvirkščiai).

4.3.3.

Kompetentingos įstaigos savo veiklą turėtų koordinuoti su akreditavimo ir leidimų išdavimo įstaigomis savo valstybėse narėse, siekdamos užtikrinti, kad kaskart, kai valstybė narė numato organizacijų iš trečiųjų šalių registraciją, ir kompetentinga įstaiga, ir akreditavimo ar leidimus išduodanti įstaiga sugebėtų savo atitinkamas užduotis atlikti koordinuotai.

4.4.   Akredituotų ar leidimus turinčių vertintojų užduotys

4.4.1.

Bendrosios taisyklės, taikomos EMAS aplinkosaugos vertintojams, jų akreditavimui ar leidimų jiems išdavimui ir vertinimo procesui, pateiktos EMAS reglamento V ir VI skyriuose.

4.4.2.

Valstybės narės, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija, privalo įdiegti specialią sistemą, skirtą akredituoti ar išduoti leidimus vertinimą trečiųjų šalių atžvilgiu atliekantiems vertintojams. Vertintojo akreditacijos ar leidimo išdavimas suteikiamas kiekvienai šaliai atskirai kaip bendrosios akreditacijos ar leidimo priedas pagal šioje dalyje nurodytus reikalavimus.

4.4.3.

Vertintojas (-ai) turi būti akredituotas (-i) ar turėti leidimus visų organizacijos veiklos, susijusios su šios organizacijos vietomis, NACE kodų atžvilgiu. Jei veiklos sritis yra plati, organizacijos savo nuožiūra turi galimybę pasitelkti kelis akredituotus vertintojus. Iš tikrųjų gali būti sudėtinga, o gal net neįmanoma paskirti vieną vertintoją visoms didelių organizacijų veiklos sritims. Jei vertintojas yra neakredituotas ar jam nėra išduotas leidimas visų atitinkamų NACE kodų atžvilgiu, įtraukiami kiti atitinkami akredituoti aplinkosaugos vertintojai, bendradarbiaujantys vienoje byloje. Atsižvelgiant į EMAS reglamento 4 straipsnį, organizacijos, kurios nori būti registruotos, turi nuspręsti, ar jos nori pasitelkti kelis akredituotus vertintojus. Neskaitant tokių priežasčių kaip akredituotų atitinkamų NACE kodų veiklos rūšių vertintojų trūkumas, organizacijos taip pat gali turėti kitų priežasčių (pvz., vietos patirtis, kalbos mokėjimas ar noras suderinti EMAS patikrą su sertifikavimu pagal kitus standartus) pasitelkti kelis vertintojus.

4.4.4.

Visi bendradarbiaujantys vertintojai turi pasirašyti 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir EMAS aplinkosaugos ataskaitą. Kiekvienas dalyvaujantis vertintojas atsako už tos vertinimo dalies (-ių), kuri (-ios) yra susijusi (-usios) su jo ar jos kompetencijos sritimi (daugiausia susijusia su konkrečiais NACE kodais), rezultatus. Kadangi visi vertintojai privalo pasirašyti tą pačią deklaraciją, kompetentinga įstaiga turi galimybę nustatyti visus dalyvaujančius vertintojus. Todėl kompetentinga įstaiga, pasitelkusi akreditavimo ir leidimų išdavimo įstaigas, gali patikrinti, ar visi dalyvaujantys vertintojai laikėsi išankstinio informavimo reikalavimo, kaip nustatyta EMAS reglamento 23 straipsnio 2 dalyje. Tai kompetentingai įstaigai taip pat leidžia patikrinti, ar dalyvaujančių vertintojų NACE kodai apima nagrinėjamos organizacijos NACE kodus.

4.4.5.

Vertintojai, kurie nori vykdyti veiklą trečiosiose šalyse, kaip priedą prie bendros akreditacijos ar leidimo pagal EMAS reglamente nurodytus reikalavimus privalo gauti konkrečią akreditaciją ar leidimą konkrečiai šaliai. Tai reiškia, kad jie privalo:

a)

turėti akreditaciją ar leidimą organizacijai taikomų NACE kodų atžvilgiu;

b)

būti susipažinę su trečiojoje šalyje, kurios atžvilgiu jie siekia gauti akreditaciją arba leidimą, galiojančiais įstatymų ir kitų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimais ir juos išmanyti;

c)

mokėti ir suprasti trečiosios šalies, kurios atžvilgiu jie siekia gauti akreditaciją arba leidimą, oficialiąją kalbą.

4.4.6.

Vertintojai vykdydami vertinimo procedūrą patikrina visas organizacijai taikomas aplinkosaugos licencijas arba leidimus arba kitokio pobūdžio įrodymus pagal teisinę sistemą, galiojančią šalyje, kuriai taikoma paraiška.

4.4.7.

Be savo įprastų pareigų vertintojas trečiosiose šalyse visų pirma atlieka organizacijos ir į registracijos procesą įtrauktų jos vietų teisinės atitikties išsamų patikrinimą. Taigi konkrečiai atsižvelgdami į EMAS reglamento 13 straipsnio 2 dalies c punkto turinį vertintojai patikrina, ar nėra duomenų apie neatitiktį aplinkos srityje. Vertintojai turėtų naudoti vykdymo priežiūros institucijų gautus duomenis, todėl turėtų susisiekti su šiomis institucijoms, kad gautų išsamios informacijos apie teisinę atitiktį. Vertintojas privalo patikrinti, ar jį (ją) tenkina faktiniai duomenys, pavyzdžiui, gauti iš kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos ataskaitą raštu. Jei nėra įrodymų dėl neatitikties, tai nurodoma aplinkosaugos vertintojo deklaracijoje apie vertinimo ir patvirtinimo veiklą (EMAS reglamento VII priedas). Vertintojas šią deklaraciją turi pasirašyti. Taikydamas įprastines audito priemones, kurios turi būti taikomos laikantis EMAS reglamento nuostatų, vertintojas privalo patikrinti, ar EMAS reglamento reikalavimų yra laikomasi. Siekdamas užtikrinti vienodą vietų trečiosiose šalyse ir panašių vietų Europos Sąjungoje registracijos kokybę, vertintojas gali apsvarstyti galimybę atlikti rizikos vertinimą.

4.4.8.

Pagal EMAS reglamento 13 straipsnio 2 dalies d punktą vertintojas turėtų patikrinti, ar suinteresuotieji subjektai nėra pateikę susijusių skundų arba tai, ar į skundus buvo tinkamai atsižvelgta.

4.4.9.

Valstybės narės, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija, apsvarsto galimybę parengti priemones, skirtas sustiprinti akreditacijos procesą, siekdamos užtikrinti, kad konkrečioms trečiosioms šalims akredituoti vertintojai gerai mokėtų patikrinti organizacijos atitiktį trečiosios šalies nacionaliniams teisės aktams.

4.4.10.

Valstybės narės, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija, gali apsvarstyti galimybę įgyvendinti pasirenkamas konkrečias nuostatas, skirtas sustiprinti teisinės atitikties tikrinimą ir užtikrinti, kad registracijos procesas būtų panašus į ES vykdomą registracijos procesą. Valstybės narės visų pirma gali apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus (dvišalius susitarimus, susitarimo memorandumus ir kt.). Tokiuose susitarimuose gali būti numatyta procedūra apie teisinę atitiktį informuoti atitinkamą vykdymo priežiūros instituciją trečiojoje šalyje ir valstybėje narėje, taip pat nustatyta, kaip apie galiojančių teisinių reikalavimų pažeidimus informuoti valstybės narės kompetentingą įstaigą laikotarpiu nuo pradinio įregistravimo ar įregistravimo atnaujinimo iki kito atnaujinimo.

4.4.11.

Likus ne daugiau kaip šešioms savaitėms iki vertinimo ar patvirtinimo trečiojoje šalyje, aplinkosaugos vertintojas savo akreditacijos ar leidimo duomenis perduoda ir vertinimo ar patvirtinimo laiką ir vietą nurodo valstybės narės, kurioje atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kurioje ji yra registruota, akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai. Taip pat informuojama ir valstybės narės, kurioje yra registruoti numatomos vietos, kompetentinga įstaiga.

4.4.12.

Jei vertintojas registravimo metu nustato, kad nesilaikoma atitinkamų teisės aktų, jis arba ji nepasirašo EMAS aplinkosaugos ataskaitos ir reglamento 25 straipsnio 9 dalyje nurodytos deklaracijos.

4.4.13.

Jei vertintojas nustato neatitikties atvejį registracijų galiojimo metu ar jas atnaujinant, jis arba ji gali pranešti kompetentingai įstaigai, kad ta organizacija jau neatitinka EMAS reikalavimų. EMAS registracijos atnaujinimo metu jis arba ji gali pasirašyti tik 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir atnaujintą EMAS aplinkosaugos ataskaitą, jei organizacija įrodo, kad bendradarbiaudama su vykdymo priežiūros institucijomis ji ėmėsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad teisinė atitiktis būtų atkurta. Jei organizacija vertintojui negali pateikti įrodymų, kad ėmėsi pakankamų priemonių atkurti teisinę atitiktį, vertintojas nepatvirtina atnaujintos ataskaitos ir nepasirašo deklaracijos bei EMAS aplinkosaugos ataskaitos.

4.5.   Registracijos procesas

4.5.1.

Atsižvelgdamos į EMAS reglamento 5 straipsnio 3 dalį ir jo IV priedo D dalį, organizacijos iš pat pradžių turėtų palaikyti ryšį su vertintoju (-ais) ir pagrindine kompetentinga įstaiga, kad išsiaiškintų kalbos klausimus, susijusius su registracijai reikalingais dokumentais.

4.5.2.

Prieš siųsdama registracijos paraišką kompetentingai įstaigai, organizacija vertintojui pateikia medžiagą ar dokumentus, kuriais patvirtinama, jog nėra duomenų, kad ji nesilaiko su aplinka susijusių taikomų teisės aktų, kaip aprašyta šio vadovo 4.1.4 punkte.

4.5.3.

Įvykdžiusi EMAS reikalavimus (konkrečiai tuos, kurie taikomi registracijos procesui ir kurie yra išvardyti reglamento II priede) ir akredituotam ar leidimą turinčiam vertintojui patvirtinus EMAS aplinkosaugos ataskaitą, organizacija kompetentingai įstaigai siunčia registracijos paraiškos formą ir susijusius dokumentus, įskaitant VI ir VII priedus.

4.5.4.

Kompetentinga įstaiga tikrina paraiškoje pateiktą informaciją ir tuo tikslu palaiko ryšį su nacionaline akreditavimo ar leidimus išduodančia įstaiga.

4.5.5.

Akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga įvertina aplinkosaugos vertintojo kompetenciją atsižvelgdama į elementus, išdėstytus EMAS reglamento 20, 21 ir 22 straipsniuose. Jei vertintojo kompetencija nepatvirtinama, akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga gali pareikalauti, kad vertintojas atitiktų susijusius reikalavimus, arba informuoti kompetentingą įstaigą apie iškilusią problemą. Ir atvirkščiai, kompetentinga įstaiga akreditavimo ir leidimus išduodančią įstaigą informuoja, kai gaunama registracijos paraiška ir kai reikia įregistruoti trečiųjų šalių vietas. Gavusi tokią informaciją, akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga turėtų kompetentingai įstaigai perduoti duomenis apie dalyvaujantį (-ius) vertintoją (-us). Tai kompetentingai įstaigai suteikia galimybę paprasčiau atlikti galutinį patikrinimą, ar registravimo procedūroje dalyvaujantis (-ys) vertintojas (-ai) yra akredituotas (-i) arba turi leidimus visų NACE kodų atžvilgiu, dėl kurių vykdoma registracija. Jei kompetentingos įstaigos ir akreditavimo bei leidimus išduodančios įstaigos nepalaikytų bent tokių ryšių, nukentėtų priežiūros veikla.

4.5.6.

Už registraciją atsakinga kompetentinga įstaiga koordinuoja teisinės atitikties patikrą remdamasi organizacijos vertintojui pateikta informacija. Tik kai valstybė narė su trečiosiomis šalimis yra sudariusi specialius susitarimus, kuriuose įtvirtintos nuostatos, valstybei narei leidžiančios susisiekti su vykdymo priežiūros institucijomis trečiosiose šalyse, teisinę atitiktį galima patikrinti tiesiogiai kreipiantis į vykdymo priežiūros institucijas. Priešingu atveju kompetentinga institucija turi remtis vertintoju ir (arba) organizacija, kad gautų medžiagos ar dokumentus, įrodančius, kad taikomų teisinių reikalavimų laikomasi.

4.6.   Registracijos panaikinimas ir sustabdymas

4.6.1.

Kompetentinga įstaiga laikosi EMAS reglamente nustatytų bendrųjų registracijos galiojimo panaikinimo ir sustabdymo taisyklių.

4.6.2.

Apie visus skundus dėl registruotos organizacijos pranešama kompetentingai įstaigai.

4.6.3.

Trečiųjų šalių organizacijos, siekiančios EMAS registracijos ir norinčios pradėti registracijos procedūrą, privalo sutikti, kad kompetentinga institucija, prieš priimdama bet kokį sprendimą, vertintojo gali paprašyti įvertinti galimas registracijos panaikinimo ar jos sustabdymo priežastis, kurios gali susiklostyti trečiojoje šalyje, kurioje yra įsikūrusios vietos. Organizacija bendradarbiauja ir vertintojui ar kompetentingai įstaigai pateikia atsakymus į visus klausimus dėl galimų registracijos sustabdymo ar panaikinimo priežasčių. Organizacija taip pat privalo būti pasirengusi prisiimti visas vertintojo darbo, skirto išsiaiškinti padėtį, išlaidas.

4.6.4.

Jei už registraciją atsakinga valstybė narė ir trečioji šalis yra pasirašiusios susitarimus, juose gali būti numatytos konkrečios nuostatos, kad būtų užtikrinta teisinė stebėsena ir kad vykdymą užtikrinančios trečiųjų šalių institucijos apie pažeidimus informuotų kompetentingą įstaigą.

4.6.5.

NET jei tokie susitarimai sudaryti, vertintojas yra atsakingas už teisinės atitikties patikrą. Galimi nusiskundimai ir neatitikties atvejai, nuo kurių gali priklausyti registracijos panaikinimas ar jos sustabdymas, turi būti įtraukti į atitikties patikrą.

4.6.6.

Gali būti konsultuojamasi su trečiojoje šalyje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; jos gali būti pasitelkiamos kaip informacijos šaltiniai. Visais atvejais vertintojas kompetentingą įstaigą informuoja apie bet kokią per patikrinimą gautą susijusią informaciją.

4.7.   Su kalba susiję klausimai

4.7.1.

EMAS aplinkosaugos ataskaita ir kiti su registracija susiję dokumentai pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi kompetentinga institucija, kalbomis (5 straipsnio 3 dalis). Jei organizacija pateikia bendrą aplinkosaugos ataskaitą su informacija apie atskiras vietas, esančias skirtingose trečiosiose šalyse, ši informacija taip pat turėtų būti pateikta viena ar keliomis tų valstybių narių, kuriose tos vietos yra įsikūrusios, oficialiomis kalbomis.

5.   VISUOTINĖ REGISTRACIJA. ORGANIZACIJOS, KURIOS TURI KELIAS VIETAS VALSTYBĖSE NARĖSE IR TREČIOSIOSE ŠALYSE (3 VARIANTAS)

EMAS visuotinė registracija – tai registracija organizacijos, turinčios įvairių vietų ES teritorijoje ir už jos ribų ir teikiančios paraišką bendrai visų šių vietų ar kai kurių iš jų registracijai valstybėje narėje, kurioje leidžiama trečiųjų šalių registracija.

Įvairių vietų registracija valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse yra sudėtinga procedūra, kuri yra pirmiau aprašytų procedūrų – ES bendros registracijos ir trečiųjų šalių registracijos – derinys. Šioje dalyje paaiškinami aspektai, kurie skiriasi nuo to, kas aprašyta šio vadovo 3 ir 4 dalyse.

5.1.   Taikomi teisės aktai ir teisinė atitiktis valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse

5.1.1.

Organizacijos visada privalo atitikti ES ir nacionalinius teisinius reikalavimus, taikomus pagal EMAS registruotoms vietoms.

5.1.2.

Siekiant užtikrinti, kad EMAS sistemoje būtų išsaugotas veiklos užmojis ir patikimumas, pageidautina, kad trečiosios šalies organizacijų aplinkosaugos veiksmingumas būtų kuo artimesnis ES organizacijų veiksmingumo lygiui, kurį būtina užtikrinti pagal atitinkamus Europos ir nacionalinius teisės aktus. Todėl pageidautina, kad organizacijos, turinčios vietų už Bendrijos ribų, greta nuorodų į galiojančius nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus aplinkosaugos ataskaitoje pateiktų nuorodą į teisinius aplinkosaugos srities reikalavimus, taikomus panašioms organizacijoms valstybėje narėje, kurioje organizacija ketina pateikti registracijos paraišką (EMAS reglamento 4 straipsnio 4 dalis). Šiame sąraše nurodyti aplinkosaugos reikalavimai turėtų būti naudojami, kai siekiama užsibrėžti papildomų aukštesnių veiksmingumo tikslų, tačiau vertinant organizacijos teisinę atitiktį jie nėra svarbūs.

5.1.3.

Trečiosiose šalyse esančių vietų atžvilgiu turėtų būti pateikiami tokie reglamento 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai:

trečiųjų šalių vykdymo priežiūros institucijų ataskaitos, kuriose pateikiama informacija apie organizacijai taikomus aplinkosaugos leidimus ir kuriose pažymima, kad duomenų apie neatitiktį nėra ir (arba) kad prieš įmonę nėra pradėta susijusių vykdymo užtikrinimo procedūrų, jai nėra iškelta ieškinių ar pradėta skundų procedūrų,

be to, pageidautina, kad aplinkosaugos ataskaitoje taip pat būtų pateikiamos trečiosios šalies nacionalinės teisės aktų ir šalies, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką, kaip nurodyta 5.1.2 punkte, teisės aktų atitikties lentelės.

5.2.   Akreditavimas ir leidimų išdavimas

5.2.1.

Taikomos 4.2 punkte nurodytos nuostatos dėl EMAS trečiųjų šalių akreditavimo ir leidimų išdavimo.

5.3.   Kompetentingų įstaigų užduotys

5.3.1.

Valstybė narė, kurioje veikia daugiau nei viena kompetentinga įstaiga, turėtų nustatyti, kuriai kompetentingai įstaigai gali būti pateikiamos visuotinės registracijos paraiškos; tai turėtų būti ta pati kompetentinga įstaiga, kaip ir ta, kuri priskirta pagal 4.3.1 punktą.

5.3.2.

Visuotinės registracijos paraiška, t. y. ES valstybėse narėse ir trečiosiose narėse įsikūrusių organizacijų paraiška pateikiama atitinkamai kompetentingai įstaigai vienoje iš valstybių narių, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

valstybė narė numato už ES ribų įsikūrusių organizacijų registraciją;

b)

esama akredituotų ar leidimus turinčių vertintojų atlikti vertinimą trečiosiose šalyse, kuriose yra registruojamos vietos, o tokių vertintojų akreditacija ar leidimai taikomi visų reikalingų NACE kodų atžvilgiu.

5.3.3.

Valstybė narė, kurioje yra už šią procedūrą atsakinga kompetentinga įstaiga, nustatoma remiantis tokiomis sąlygomis (svarbos tvarka):

1)

jei organizacijos būstinė yra vienoje valstybėje narėje, kurioje leidžiama trečiųjų šalių registracija, paraiška turėtų būti teikiama šios valstybės narės kompetentingai įstaigai;

2)

jei organizacijos būstinė yra ne valstybėje narėje, kurioje leidžiama trečiųjų šalių registracija, bet joje yra tos organizacijos valdymo centras, paraiška turėtų būti teikiama šios valstybės narės kompetentingai įstaigai;

3)

jei visuotinės registracijos paraišką teikianti organizacija neturi nei būstinės, nei valdymo centro nė vienoje valstybėje, kurioje leidžiama trečiosios šalies registracija, organizacija turi įsteigti ad hoc valdymo centrą valstybėje narėje, kurioje leidžiama trečiosios šalies registracija; paraiška turėtų būti teikiama šios valstybės narės kompetentingai įstaigai.

5.3.4.

Jei daugiau nei viena valstybė narė yra įtraukta į paraišką, turi būti taikoma 3.2 punkte nurodyta kompetentingų įstaigų koordinavimo procedūra. Tokiu atveju ta kompetentinga įstaiga veiks kaip pagrindinė kompetentinga įstaiga pagal ES bendruosius procedūros reikalavimus.

5.4.   Akredituotų ar leidimus turinčių vertintojų užduotys

5.4.1.

Bendrosios taisyklės, taikomos EMAS aplinkosaugos vertintojams, jų akreditacija ar leidimai, taip pat vertinimo procesai aprašyti EMAS reglamento V ir VI skyriuose.

5.4.2.

Valstybės narės, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija, privalo įdiegti specialią sistemą, skirtą akredituoti vertinimą trečiųjų šalių atžvilgiu atliekančius vertintojus arba jiems išduoti leidimus. Vertintojas akredituojamas ar leidimas jam suteikiamas kiekvienai šaliai atskirai kaip bendrosios akreditacijos ar leidimo priedas pagal šioje dalyje nurodytus reikalavimus.

5.4.3.

Kai visuotinė registracija taikoma organizacijai, turinčiai kelias vietas ir užsiimančiai keliomis veiklos rūšimis, vertintojo (-ų) akreditacija turi būti taikoma visų organizacijos vietų ir veiklos NACE kodų atžvilgiu. Kad vertintojas (-ai) galėtų vertinti vietas trečiosiose šalyse, jis (jie) turi būti akredituotas (-i) arba turėti leidimą visoms trečiosioms šalims ir visų į visuotinę registraciją įtrauktų vietų visų NACE kodų atžvilgiu valstybėje šalyje, kurioje organizacija ketina pateikti registracijos paraišką. Atsižvelgiant į tai, kad veiklos sritis gali būti plati, organizacijos turi galimybę savo nuožiūra pasitelkti kelis akredituotus vertintojus. Gali būti sudėtinga, o gal net neįmanoma skirti vieną vertintoją visoms didelių organizacijų veiklos sritims. Jei vertintojas yra neakredituotas ar jam neišduotas leidimas visų atitinkamų NACE kodų ar šalių atžvilgiu, bendradarbiaujant kiekvienu atveju atskirai galima pasitelkti kitus akredituotus aplinkosaugos vertintojus. Organizacijos, norinčios būti registruotos, atsižvelgdamos į EMAS reglamento 4 straipsnį turi nuspręsti, ar jos nori pasitelkti kelis akredituotus vertintojus. Neskaitant tokių priežasčių kaip akredituotų vertintojų stygius atitinkamų NACE kodų atžvilgiu, organizacijos taip pat gali turėti kitų priežasčių (pvz., vietos patirtis, kalbos mokėjimas ar noras suderinti EMAS vertinimą su sertifikavimu pagal kitus standartus) pasitelkti kelis vertintojus.

5.4.4.

EMAS reglamento 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir EMAS aplinkosaugos ataskaitą turi pasirašyti visi bendradarbiaujantys vertintojai. Kiekvienas dalyvaujantis vertintojas atsako už vertinimo dalies (-ių) rezultatus, atitinkančius jo kompetencijos sritį (daugiausia susijusią su konkrečiais NACE kodais). Kadangi tą pačią deklaraciją privalo pasirašyti visi vertintojai, pagrindinė kompetentinga įstaiga turi galimybę nustatyti visus dalyvaujančius vertintojus. Todėl pagrindinė kompetentinga įstaiga, pasitelkusi bendradarbiaujančias kompetentingas įstaigas (jos savo ruožtu veiksmus koordinuoja su akreditavimo ir leidimus išduodančiomis įstaigomis), gali patikrinti, ar visi dalyvaujantys vertintojai įvykdė reikalavimą iš anksto pateikti informaciją, numatytą EMAS reglamento 23 straipsnio 2 dalyje. Be to, tuo būdu pagrindinė kompetentinga įstaiga gali patikrinti, ar dalyvaujančių vertintojų NACE kodai apima nagrinėjamos organizacijos NACE kodus.

5.4.5.

Vertintojai, kurie nori vykdyti veiklą trečiosiose šalyse, be bendros akreditacijos ar leidimo pagal EMAS reglamente nurodytus reikalavimus privalo gauti konkrečią akreditaciją ar leidimą konkrečios šalies atžvilgiu. Tai reiškia, kad jie privalo:

a)

turėti akreditaciją ar leidimą tai organizacijai taikomų NACE kodų atžvilgiu;

b)

būti susipažinę su trečiojoje šalyje, kurios atžvilgiu jie siekia gauti akreditaciją arba leidimą, galiojančiais įstatymų ir kitų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimais ir juos išmanyti;

c)

mokėti ir suprasti trečiosios šalies, kurios atžvilgiu jie siekia gauti akreditaciją arba leidimą, oficialiąją kalbą.

5.4.6.

Vertintojai vykdydami vertinimo procedūrą patikrina visas organizacijai taikomas aplinkosaugos licencijas ar leidimus arba kitokio pobūdžio įrodymus pagal teisinę sistemą, galiojančią šalyse, kuriose yra į paraišką įtraukta vieta.

5.4.7.

Be savo įprastų pareigų vertintojas trečiojoje šalyje visų pirma atlieka organizacijos ir į registracijos procesą įtrauktų jos vietų teisinės atitikties išsamų patikrinimą. Taigi konkrečiai atsižvelgdami į EMAS reglamento 13 straipsnio 2 dalies c punkto turinį vertintojai patikrina, ar nėra duomenų apie neatitiktį aplinkos srityje. Vertintojai turėtų naudoti vykdymo priežiūros institucijų gautus duomenis, todėl turėtų susisiekti su šiomis institucijoms, kad gautų išsamios informacijos apie teisinę atitiktį. Vertintojas privalo patikrinti, ar jį (ją) tenkina faktiniai duomenys, pavyzdžiui, gauti iš kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos ataskaitą raštu. Jei neatitikties faktų nenustatoma, tai nurodoma aplinkosaugos vertintojo deklaracijoje apie vertinimo ir patvirtinimo veiklą (EMAS reglamento VII priedas). Vertintojas šią deklaraciją turi pasirašyti. Taikydamas įprastines audito priemones, kurios turi būti taikomos laikantis EMAS reglamento nuostatų, vertintojas privalo patikrinti, ar EMAS reglamento reikalavimų yra laikomasi. Kad į registraciją įtrauktos vietos trečiosiose šalyse ir ES šalyse būtų vienodos kokybės, vertintojas privalo apsvarstyti galimybę atlikti rizikos vertinimą.

5.4.8.

Pagal EMAS reglamento 13 skyriaus 2 dalies d punktą vertintojas turėtų patikrinti, ar suinteresuotieji subjektai nėra pateikę susijusių skundų arba tai, ar į skundus buvo tinkamai atsižvelgta.

5.4.9.

Valstybės narės, kuriose leidžiama trečiųjų šalių registracija (o todėl ir visuotinė registracija), apsvarsto galimybę parengti akreditacijos proceso gerinimo priemones, kad konkrečioms trečiosioms šalims akredituoti vertintojai gerai mokėtų patikrinti organizacijos atitiktį trečiosios šalies nacionaliniams teisės aktams.

5.4.10.

Valstybės narės, kuriose leidžiama visuotinė registracija, gali apsvarstyti galimybę įgyvendinti pasirenkamas konkrečias nuostatas, skirtas sustiprinti teisinės atitikties tikrinimą ir užtikrinti, kad registracijos procesas būtų panašus į ES vykdomą registracijos procesą. Valstybės narės visų pirma gali apsvarstyti galimybę sudaryti susitarimus (dvišalius susitarimus, susitarimo memorandumus ir kt.). Tokiuose susitarimuose gali būti numatyta procedūra apie teisinę atitiktį informuoti atitinkamą vykdymo priežiūros instituciją trečiojoje šalyje ir valstybėje narėje, taip pat nustatyta, kaip apie galiojančių teisinių reikalavimų pažeidimus informuoti valstybės narės kompetentingą įstaigą laikotarpiu nuo pradinio įregistravimo ar įregistravimo atnaujinimo iki kito atnaujinimo.

5.4.11.

Likus ne daugiau kaip šešioms savaitėms iki vertinimo ar patvirtinimo trečiojoje šalyje, aplinkosaugos vertintojas savo akreditacijos ar leidimo duomenis perduoda ir vertinimo ar patvirtinimo laiką ir vietą nurodo valstybės narės, kurioje atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kurioje ji yra registruota, akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai. Taip pat informuojama ir valstybės narės, kurioje yra registruoti numatomos vietos, kompetentinga įstaiga.

5.4.12.

Jei vertintojas registravimo metu nustato, kad nėra laikomasi atitinkamų teisės aktų, jis nepasirašo EMAS aplinkosaugos ataskaitos ir reglamento 25 straipsnio 9 dalyje nurodytos deklaracijos.

5.4.13.

Jei vertintojas nustato neatitikties atvejį registracijų galiojimo metu ar jas atnaujinant, jis arba ji gali pranešti kompetentingai įstaigai, kad ta organizacija jau neatitinka EMAS reikalavimų. EMAS registracijos atnaujinimo metu jis arba ji gali pasirašyti tik 25 straipsnio 9 dalyje nurodytą deklaraciją ir atnaujintą EMAS aplinkosaugos ataskaitą, jei organizacija įrodo, kad bendradarbiaudama su vykdymo priežiūros institucijomis ji ėmėsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad teisinė atitiktis būtų atkurta. Jei organizacija vertintojui negali pateikti įrodymų, kad ėmėsi pakankamų priemonių atkurti teisinę atitiktį, vertintojas nepatvirtina atnaujintos ataskaitos ir nepasirašo deklaracijos bei EMAS aplinkosaugos ataskaitos.

5.5.   Registracijos procesas

5.5.1.

Atsižvelgdamos į EMAS reglamento 5 straipsnio 3 dalį ir jo IV priedo D dalį, organizacijos iš pat pradžių turėtų palaikyti ryšį su vertintoju (-ais) ir pagrindine kompetentinga įstaiga, kad išsiaiškintų kalbos klausimus, susijusius su registracijai reikalingais dokumentais.

5.5.2.

Organizacija pateikia medžiagą, patvirtinančią jos teisinę atitiktį, kaip aprašyta 5.1.3 dalyje.

5.5.3.

Įvykdžiusi EMAS reikalavimus (konkrečiai tuos, kurie taikomi registracijos procesui ir kurie yra išvardyti reglamento II priede) ir akredituotam ar leidimą turinčiam vertintojui patvirtinus EMAS aplinkosaugos ataskaitą, organizacija kompetentingai įstaigai siunčia registracijos paraiškos formą ir susijusius dokumentus, įskaitant VI ir VII priedus.

5.5.4.

Už registraciją atsakinga kompetentinga įstaiga patikrina paraiškoje pateiktą informaciją ir tuo tikslu palaiko ryšį su nacionaline akreditavimo ar leidimų išdavimo įstaiga ir, jei reikia, su kitomis dalyvaujančiomis kompetentingomis įstaigomis. Jei būtina, į tai gali būti įtrauktas už vertinimą atsakingas vertintojas. Ryšius galima palaikyti tradiciniu paštu, e. paštu ar faksu, tačiau tokiu atveju būtina saugoti tokį susirašinėjimą patvirtinančius rašytinius dokumentus.

5.5.5.

Akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos visose susijusiose valstybėse narėse įvertina aplinkosaugos vertintojo kompetenciją atsižvelgdama į elementus, išdėstytus EMAS reglamento 20, 21 ir 22 straipsniuose. Jei vertintojo kompetencija nepatvirtinama, akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga gali pareikalauti, kad vertintojas atitiktų susijusius reikalavimus, arba informuoti nacionalinę kompetentingą įstaigą apie iškilusią problemą. Ir atvirkščiai, kompetentinga įstaiga akreditavimo ir leidimus išduodančią įstaigą informuoja, kai gaunama registracijos paraiška ir kai reikia įregistruoti vietas. Gavusi tokią informaciją, akreditavimo ir leidimus išduodanti įstaiga turėtų kompetentingai įstaigai perduoti duomenis apie dalyvaujantį (-ius) vertintoją (-us). Savo ruožtu visos dalyvaujančios nacionalinės kompetentingos įstaigos šią informaciją perduoda pagrindinei kompetentingai įstaigai. Tai dalyvaujančioms kompetentingoms įstaigoms ir kompetentingai įstaigai suteikia galimybę paprasčiau atlikti galutinį patikrinimą, ar registravimo procedūroje dalyvaujantis (-ys) vertintojas (-ai) yra akredituotas (-i) arba turi leidimus visų NACE kodų, dėl kurių vykdoma registracija, atžvilgiu. Jei kompetentingos įstaigos ir akreditavimo bei leidimus išduodančios įstaigos nepalaikytų bent tokių ryšių, nukentėtų priežiūros veikla.

5.5.6.

Už registraciją atsakinga kompetentinga įstaiga koordinuoja teisinės atitikties patikrą remdamasi organizacijos vertintojui pateikta informacija. Tik kai valstybė narė su trečiosiomis šalimis yra sudariusi specialius susitarimus, kuriose yra įtvirtintos nuostatos, valstybei narei leidžiančios susisiekti su vykdymo priežiūros institucijomis trečiosiose šalyse, teisinę atitiktį galima patikrinti tiesiogiai kreipiantis į vykdymo priežiūros institucijas. Priešingu atveju kompetentinga institucija turi remtis vertintoju ir (arba) organizacija, kad gautų medžiagos ar dokumentus, įrodančius, kad taikomų teisinių reikalavimų laikomasi.

5.5.7.

Jei reikia, priėmus sprendimą dėl registracijos, pagrindinė kompetentinga įstaiga informuoja visas dalyvaujančias nacionalines kompetentingas įstaigas, kurios savo ruožtu informuoja savo įgyvendinimo institucijas.

5.5.8.

Kai registravimo procedūroje dalyvauja kelios kompetentingos įstaigos, taikomos 3.4 punkte aprašytos su mokesčiais susijusios sąlygos.

5.6.   Registracijos panaikinimas ir sustabdymas

5.6.1.

Kompetentinga įstaiga laikosi EMAS reglamente nustatytų bendrųjų registracijos panaikinimo ir sustabdymo taisyklių.

5.6.2.

Apie visus skundus dėl įregistruotos organizacijos pranešama kompetentingai įstaigai.

5.6.3.

Trečiųjų šalių organizacijos, siekiančios EMAS registracijos ir norinčios pradėti registracijos procedūrą, privalo sutikti, kad kompetentinga institucija, prieš priimdama bet kokį sprendimą, vertintojo gali paprašyti įvertinti galimas registracijos panaikinimo ar jos sustabdymo priežastis, kurios gali susiklostyti trečiojoje šalyje, kurioje yra įsikūrusios vietos. Organizacija bendradarbiauja ir vertintojui ar kompetentingai įstaigai pateikia atsakymus į visus klausimus dėl galimų registracijos sustabdymo ar panaikinimo priežasčių. Organizacija taip pat privalo būti pasirengusi prisiimti visas vertintojo darbo, skirto išsiaiškinti padėtį, išlaidas.

5.6.4.

NET jei tokie susitarimai sudaryti, vertintojas visada yra atsakingas už teisinės atitikties patikrą. Galimi nusiskundimai ir neatitikties atvejai, nuo kurių gali priklausyti registracijos panaikinimas ar jos sustabdymas, turi būti įtraukti į atitikties patikrą.

5.6.5.

Gali būti konsultuojamasi su trečiojoje šalyje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis; jos gali būti pasitelkiamos kaip informacijos šaltiniai. Visais atvejais vertintojas kompetentingą įstaigą informuoja apie bet kokią per patikrinimą gautą susijusią informaciją.

5.7.   Su kalba susiję klausimai

5.7.1.

EMAS aplinkosaugos ataskaita ir kiti susiję dokumentai pateikiami viena ar keliomis oficialiosiomis valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi pagrindinė kompetentinga institucija, kalbomis (5 straipsnio 3 dalis). Jei organizacija pateikia bendrą aplinkosaugos vertinimą su informacija apie atskiras vietas, su ES vietomis susijusi informacija pateikiama viena ar daugiau tos valstybės narės, kurioje yra tokios vietos, oficialių kalbų; pageidautina, kad informacija apie trečiosiose šalyse esančias vietas būtų pateikiama viena ar keliomis atitinkamų trečiųjų šalių kalbomis.


(1)  Reglamentas (EB) Nr. 1221/2009.

(2)  Kaip nustatyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/39


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 12 d.

dėl pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo

(2011/833/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 249 straipsnį,

kadangi:

(1)

strategijoje „Europa 2020“ pateikta XXI a. Europos socialinio rinkos ūkio vizija. Viena iš susijusių prioritetinių temų – „Pažangus augimas: žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas“;

(2)

naujos informacijos ir ryšio technologijos sudarė beprecedentes sąlygas kaupti ir sieti informaciją iš įvairių šaltinių;

(3)

viešojo sektoriaus informacija yra svarbus galimo naujoviškų interneto paslaugų augimo, pagrįsto pridėtinės vertės produktais ir paslaugomis, šaltinis. Valdžios institucijos gali skatinti turinio rinkas viešojo sektoriaus informaciją teikdamos skaidriai, veiksmingai ir be diskriminacijos. Dėl šios priežasties dokumente „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (1) pakartotinis viešojo sektoriaus informacijos naudojimas išskirtas kaip viena iš pagrindinių veiklos sričių;

(4)

Komisija ir kitos institucijos turi daug įvairių dokumentų, kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti kuriant pridėtinės vertės informacijos produktus bei paslaugas ir kurie galėtų tapti naudingu turinio šaltiniu įmonėms ir piliečiams;

(5)

teisė susipažinti su Komisijos dokumentais reglamentuojama 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (2);

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB (3) nustatytos viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo būtiniausios taisyklės visoje Europos Sąjungoje. Konstatuojamosiose dalyse valstybės narės raginamos siekti daugiau, nei reikalaujama pagal tas būtiniausias taisykles, ir formuoti atvirą duomenų politiką, kuri leistų plačiai naudoti viešojo sektoriaus institucijų turimus dokumentus;

(7)

Komisija pradėjo nemokamai internete skelbti statistinius duomenis, leidinius bei visus Sąjungos teisės aktus ir taip viešojo administravimo institucijoms pateikė sektiną pavyzdį. Tuo remiantis galima toliau siekti užtikrinti galimybę gauti ir pakartotinai naudoti institucijos turimus duomenis;

(8)

2006 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimu dėl pakartotinio Komisijos informacijos naudojimo (2006/291/EB, Euratomas) (4) nustatytos pakartotinio Komisijos dokumentų naudojimo sąlygos;

(9)

siekiant užtikrinti efektyvesnę Komisijos dokumentų pakartotinio naudojimo tvarką, turėtų būti priimtos Komisijos dokumentų pakartotinio naudojimo taisyklės, kad tokie dokumentai būtų pakartotinai naudojami plačiau;

(10)

turėtų būti sukurtas vieno langelio principu grindžiamas pakartotinai naudoti pateikiamų dokumentų duomenų portalas. Be to, tikslinga be kitų pakartotinai naudoti pateikiamų dokumentų pateikti ir Jungtinio tyrimų centro parengtą mokslinių tyrimų informaciją. Turėtų būti priimta nuostata, kad būtų atsižvelgta į perėjimą prie elektroninių formatų. Svarbus patobulinimas, palyginti su Sprendimu 2006/291/EB, Euratomas, yra susijęs su tuo, kad visiems suteikiama galimybė Komisijos dokumentus pakartotinai naudoti be individualaus prašymo, suteikiant atvirąją pakartotinio naudojimo licenciją arba pateikiant paprastus atsakomybės apribojimo pareiškimus;

(11)

todėl Sprendimas 2006/291/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu;

(12)

taikant atvirą Komisijos pakartotinio informacijos naudojimo politiką bus skatinama nauja ekonominė veikla, bus suteikta galimybė plačiau skleisti ir naudoti Komisijos informaciją, atvirumas ir skaidrumas padės toliau gerinti institucijų įvaizdį, o naudotojai ir Komisijos tarnybos išvengs nereikalingos administracinės naštos. 2012 m. Komisija numato su kitomis Sąjungos institucijomis ir pagrindinėmis agentūromis nagrinėti, kokiu mastu jos pačios galėtų priimti pakartotinio naudojimo taisykles;

(13)

šis sprendimas turėtų būti įgyvendinamas ir taikomas laikantis asmens duomenų apsaugos principų pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (5);

(14)

šis sprendimas turėtų būti netaikomas dokumentams, kuriuos leisti pakartotinai naudoti Komisija neturi teisės, pavyzdžiui, kai taikomos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės teisės arba kai dokumentai gauti iš kitų institucijų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatomos Komisijos arba jos vardu Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuro (toliau – Leidinių biuras) saugomų dokumentų pakartotinio naudojimo sąlygos, siekiant suteikti galimybę plačiau pakartotinai naudoti informaciją, didinti atvirumą ir taip gerinti Komisijos įvaizdį, taip pat padėti naudotojams bei Komisijos tarnyboms išvengti nereikalingos administracinės naštos.

2 straipsnis

Scope

1.   Sprendimas taikomas Komisijos arba jos vardu veikiančių viešųjų ir privačiųjų įstaigų parengtiems viešiesiems dokumentams:

a)

kuriuos Komisija arba Leidinių biuras jos vardu paskelbė leidiniuose, interneto svetainėse ar naudodami sklaidos priemones;

b)

kurie paskelbti dėl ekonominių ar kitų praktinių priežasčių, pavyzdžiui, tyrimai, ataskaitos ir kita informacija.

2.   Sprendimas netaikomas:

a)

programinei įrangai ar dokumentams, susijusiems su pramoninės nuosavybės teisėmis, pavyzdžiui, su patentais, prekės ženklais, registruotu dizainu, logotipais ir pavadinimais;

b)

dokumentams, kuriuos leisti pakartotinai naudoti Komisija neturi teisės, kai taikomos trečiosios šalies intelektinės nuosavybės teisės;

c)

dokumentams, su kuriais pagal Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 nustatytas taisykles nesuteikiama teisė susipažinti arba teisė susipažinti suteikiama tik pagal lengvatinei prieigai taikomas konkrečias taisykles;

d)

konfidencialiems duomenims, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (6);

e)

įgyvendinant Komisijos personalo vykdomus mokslinių tyrimų projektus parengtiems dokumentams, kurie neskelbiami ar nepateikiami skelbiamoje duomenų bazėje ir kurių pakartotinis naudojimas trukdytų tvirtinti laikinus mokslinių tyrimų rezultatus arba būtų pagrindas atsisakyti registruoti pramoninės nuosavybės teises Komisijos naudai.

3.   Šis sprendimas neprieštarauja ir neturi jokio poveikio Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001.

4.   Šis sprendimas nesuteikia teisės dokumentus pakartotinai naudoti apgaulės ar sukčiavimo tikslais. Komisija imasi reikiamų priemonių, kad pagal taikomas taisykles apsaugotų ES interesus ir įvaizdį visuomenėje.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

dokumentas:

a)

bet koks turinys bet kokia forma (surašytas popieriuje arba laikomas elektronine forma ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas);

b)

bet kuri tokio turinio dalis;

2.

pakartotinis naudojimas – fizinių ar juridinių asmenų naudojimasis dokumentais komercinėms arba nekomercinėms reikmėms, išskyrus pirminę paskirtį, kuriai dokumentai buvo parengti. Komisijos ir kitų viešojo sektoriaus institucijų keitimasis dokumentais atliekant tik viešąsias užduotis nėra laikomas pakartotiniu naudojimu;

3.

asmens duomenys – duomenys, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio a dalyje;

4.

licencija – leidimo pakartotinai naudoti dokumentus suteikimas tam tikromis sąlygomis. Atviroji licencija – licencija, kai dokumentus galima pakartotinai naudoti visoms vienašaliame teisių turėtojo pareiškime nurodytoms reikmėms;

5.

elektroninis reiškia, kad skaitmeniniai dokumentai yra tinkamos struktūros, kad naudojant programinę įrangą būtų galima patikimai nustatyti konstatuojamus faktus ir jų vidaus struktūrą;

6.

struktūriniai duomenys – duomenys, organizuoti taip, kad būtų galima patikimai nustatyti konstatuojamus faktus ir visas jų sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, duomenys duomenų bazėse ir skaičiuoklėse;

7.

portalas – vieno langelio principu grindžiama prieigos prie duomenų iš įvairių žiniatinklio šaltinių vieta. Šaltiniuose generuojami ir duomenys, ir susiję metaduomenys. Indeksavimui reikalingus metaduomenis portalas automatiškai surenka ir integruoja, kad būtų galima tinkamai naudotis paieškos ir sąsajų funkcijomis. Be to, portale duomenys iš atitinkamų šaltinių gali būti saugomi podėlyje, siekiant padidinti spartą ar suteikti papildomų funkcijų.

4 straipsnis

Bendrasis principas

Visi dokumentai pateikiami pakartotinai naudoti:

a)

komercinėms ar nekomercinėms reikmėms 6 straipsnyje išdėstytomis sąlygomis;

b)

nemokamai, taikant 9 straipsnio nuostatas;

c)

neteikiant individualaus prašymo, nebent 7 straipsnyje nurodyta kitaip.

Sprendimas įgyvendinamas visapusiškai laikantis asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis taisyklių, ypač Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

5 straipsnis

Duomenų portalas

Siekdama užtikrinti, kad dokumentus būtų lengviau susieti ir pakartotinai naudoti komercinėms ir nekomercinėms reikmėms, Komisija sukuria vieno langelio principu grindžiamą jos struktūrinių duomenų portalą.

Komisijos tarnybos nustatys ir palaipsniui suteiks galimybę naudoti jų turimus tinkamus duomenis. Duomenų portale gali būti suteikta prieiga prie kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų duomenų, jei pastarosios to paprašo.

6 straipsnis

Pakartotinio dokumentų naudojimo sąlygos

1.   Dokumentai pateikiami pakartotinai naudoti be jokio prašymo, nebent nurodoma kitaip, ir be jokių apribojimų arba tam tikrais atvejais taikant atvirąją licenciją ar atsakomybės apribojimo pareiškimą, kuriame išdėstomos sąlygos, kuriose išaiškinamos dokumentus pakartotinai naudojančių asmenų teisės.

2.   Tos sąlygos, kuriomis neturėtų būti nepagrįstai varžomos pakartotinio naudojimo galimybės, gali būti tokios:

a)

įpareigojimas, kad pakartotinai dokumentus naudojantis asmuo nurodytų dokumentų šaltinį;

b)

įpareigojimas neiškreipti pirminės dokumentų prasmės ar to, ką jais norima pasakyti;

c)

Komisijos atleidimas nuo atsakomybės už bet kokius su pakartotiniu naudojimu susijusius padarinius.

Kai būtina taikyti kitas sąlygas tam tikros rūšies dokumentams, konsultuojamasi su 12 straipsnyje nurodyta tarnybų darbo grupe.

7 straipsnis

Individualūs prašymai pakartotinai naudoti dokumentus

1.   Jei norint dokumentą pakartotinai naudoti būtina pateikti individualų prašymą, Komisijos tarnybos tai aiškiai nurodo atitinkamame dokumente ar su tuo susijusiame pranešime ir pateikia adresą, kuriuo prašymas turi būti pateiktas.

2.   Individualius pakartotinio naudojimo prašymus neatidėliodama tvarko atitinkama Komisijos tarnyba. Prašymo teikėjui siunčiamas patvirtinimas apie prašymo gavimą. Per 15 dienų nuo prašymo registravimo Komisijos tarnybos arba Leidinių biuras suteikia teisę pakartotinai naudoti prašomą dokumentą ir, kai reikia, pateikia dokumento kopiją arba raštu praneša, kad prašymas visiškai ar iš dalies atmestas, ir nurodo atmetimo priežastis.

3.   Kai prašoma leisti pakartotinai naudoti labai ilgą dokumentą ar labai daug dokumentų arba kai prašymą reikia išversti, 2 dalyje nurodytą terminą galima nukelti 15 darbo dienų, su sąlyga, kad prašymo teikėjas bus iš anksto apie tai informuotas ir bus išsamiai nurodytos nukėlimo priežastys.

4.   Kai prašymas leisti pakartotinai naudoti dokumentą atmetamas, Komisijos tarnyba arba Leidinių biuras praneša prašymo teikėjui apie jo teisę pateikti ieškinį į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą arba pateikti skundą Europos ombudsmenui atitinkamai Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 ir 228 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

5.   Kai atsisakymas grindžiamas šio sprendimo 2 straipsnio 2 dalies b punktu, atsakyme prašymo teikėjui pateikiama nuoroda į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas (jei žinomas), arba į licencijos išdavėją, iš kurio Komisija gavo atitinkamą medžiagą (jei žinomas).

8 straipsnis

Pakartotinai naudoti pateikiamų dokumentų formatai

1.   Dokumentai pateikiami bet kokiu esamu formatu ar kalba (kai įmanoma ir tikslinga – elektroniniu formatu).

2.   Tai nereiškia, kad būtina rengti, pritaikyti ar atnaujinti dokumentus taip, kad jie atitiktų prašymą, arba teikti išrašus iš dokumentų, jei tam prireiktų neproporcingai didelių pastangų, o ne paprasto veiksmo.

3.   Šiuo sprendimu Komisija neįpareigojama prašomus dokumentus versti į kurias nors kitas oficialiąsias kalbas nei tos, kuriomis dokumentas pateiktas prašymo teikimo metu.

4.   Negalima reikalauti, kad Komisija arba Leidinių biuras ir toliau rengtų tam tikrų tipų dokumentus ar juos saugotų tam tikru formatu tam, kad dokumentus galėtų pakartotinai naudoti fiziniai ar juridiniai asmenys.

9 straipsnis

Atlyginimo taisyklės

1.   Pakartotinis dokumentų naudojimas iš esmės yra nemokamas.

2.   Išskirtiniais atvejais galima atgauti dokumentų dauginimo ir platinimo ribines sąnaudas.

3.   Kai Komisija nusprendžia pritaikyti dokumentą prie konkretaus prašymo sąlygų, gali būti prašoma, kad pareiškėjas atlygintų tokio pritaikymo sąnaudas. Vertinant poreikį atlyginti sąnaudas, atsižvelgiama į dokumentui pritaikyti reikalingas pastangas ir potencialią pakartotinio naudojimo naudą Sąjungai, pavyzdžiui, susijusią su informacijos apie Sąjungos veiklą sklaida arba institucijos įvaizdžio visuomenėje gerinimu.

10 straipsnis

Skaidrumas

1.   Bet kokios keliamos sąlygos ir standartiniai mokesčiai už pakartotinai naudoti pateikiamus dokumentus nustatomi iš anksto ir, jei įmanoma ir tikslinga, skelbiami elektroninėmis priemonėmis.

2.   Dokumentų paieška palengvinama taikant praktines priemones, pavyzdžiui, sudarant pakartotinai naudoti pateikiamų pagrindinių dokumentų registro sąrašai.

11 straipsnis

Nediskriminavimas ir išimtinės teisės

1.   Jokia pakartotinam dokumentų naudojimui taikoma sąlyga neapribojamas joks kita panašus pakartotinis naudojimas.

2.   Teisę pakartotinai naudoti dokumentus turi visi potencialūs rinkos dalyviai. Išimtinių teisių nesuteikiama.

3.   Tačiau kai išimtinė teisė yra būtina teikiant visuomeninės svarbos paslaugas, tokios išimtinės teisės suteikimo pagrindas yra reguliariai (bet kuriuo atveju – po trejų metų) peržiūrimas. Visi išimtiniai susitarimai yra skaidrūs ir viešai skelbiami.

4.   Ribotą laikotarpį išimtinės teisės gali būti suteiktos mokslinių ir akademinių žurnalų leidėjams, kai straipsniai rengiami remiantis Komisijos pareigūnų darbu.

12 straipsnis

Tarnybų darbo grupė

1.   Sukuriama už šį sprendimą atsakingo generalinio direktoriaus arba jo atstovo pirmininkaujama tarnybų darbo grupė. Ją sudaro generalinių direktoratų ir tarnybų atstovai. Darbo grupėje aptariami visiems rūpimi klausimai ir kas 12 mėnesių parengiama sprendimo įgyvendinimo ataskaita.

2.   Valdymo komitetas, kuriam pirmininkauja Leidinių biuras ir kurį sudaro Generalinis sekretoriatas, Ryšių generalinis direktoratas, Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas, Informatikos generalinis direktoratas ir keletas generalinių direktoratų, atstovaujančių duomenų teikėjams, prižiūrės, kaip įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti duomenų portalą. Kitos institucijos gali būti pakviestos prie komiteto prisijungti vėliau.

3.   Po konsultacijų su 1 dalyje minima tarnybų darbo grupe 6 straipsnyje nurodytos atvirosios licencijos sąlygos nustatomos susitarus su generaliniais direktoriais, atsakingais už šio sprendimo įgyvendinimą ir už sprendimų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisėmis, administracinį vykdymą Komisijoje.

13 straipsnis

Persvarstymas

Šis sprendimas persvarstomas praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo.

14 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2006/291/EB, Euratomas panaikinamas.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  COM(2010) 245.

(2)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(3)  OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(4)  OL L 107, 2006 4 20, p. 38.

(5)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(6)  OL L 87, 2009 3 31, p. 164.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/43


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 13 d.

kuriuo nutraukiamas antisubsidijų tyrimas dėl tam tikro importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietileno tereftalato

(2011/834/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo;

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 14 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2011 m. sausio 3 d. Europos Komisija (Komisija) gavo skundą dėl tariamo tam tikro Omano ir Saudo Arabijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) subsidijavimo, kuris daro žalą Sąjungos pramonei.

(2)

Skundą pateikė Europos polietileno tereftalato (PET) gamintojų komitetas (CPME) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 50 %) viso tam tikro PET Sąjungoje, vardu pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį.

(3)

Skunde pateikta subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako antisubsidijų tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Omano ir Saudo Arabijos Vyriausybėms gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikro importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės PET Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Omano ir Saudo Arabijos Vyriausybės buvo atskirai pakviestos į konsultacijas, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo.

(5)

Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2011 m. vasario 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikro į Europos Sąjungą importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės PET inicijavimą.

(6)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikro į Sąjungą importuojamo nagrinėjamųjų šalių kilmės PET (3).

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus Sąjungos pramonei, nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams ir (arba) gamintojams, importuotojams, visoms žinomoms susijusioms asociacijoms ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

B.   SKUNDO ATSIĖMIMAS IR TYRIMO NUTRAUKIMAS

(9)

2011 m. spalio 12 d. raštu Komisijai CPME oficialiai atsiėmė skundą.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutrauktas, jei skundas atsiimamas ir jei nutraukiant tyrimą neprieštaraujama Sąjungos interesams.

(11)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams, tokių priežasčių nenurodė ir suinteresuotosios šalys. Todėl Komisija mano, kad šį tyrimą reikėtų nutraukti. Apie tai pranešta suinteresuotosioms šalims, joms taip pat suteikta galimybė teikti pastabas.

(12)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pritarė tyrimo nutraukimui. Kitos suinteresuotosios šalys, nors ir pritarė tyrimo nutraukimui, prašė atskleisti tyrimo išvadas.

(13)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija nepadarė išvadų, todėl negali atskleisti duomenų, surinktų prieš atsiimant skundą.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nereikėtų nutraukti šio tyrimo.

(15)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antisubsidijų tyrimas dėl tam tikro į Sąjungą importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietileno tereftalato (PET) turėtų būti nutrauktas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antisubsidijų tyrimas dėl importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietileno tereftalato, kurio klampos koeficientas pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20, nutraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 188, 2009 7 18, p. 93.

(2)  OL C 49, 2011 2 16, p. 21.

(3)  OL C 49, 2011 2 16, p. 16.


14.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/45


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 13 d.

kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikro importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietilentereftalato

(2011/835/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2011 m. sausio 3 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo skundą dėl tam tikro Omano ir Saudo Arabijos (toliau – susijusios valstybės) kilmės polietilentereftalato (toliau – PET) tariamo dempingo, kuris žalingas Sąjungos pramonei.

(2)

Skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Europos polietilentereftalato (PET) gamintojų komitetas (CPME) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) viso Sąjungoje pagaminamo tam tikro PET, vardu.

(3)

Skunde pateikta dempingo ir juo padarytos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurie laikyti pakankamu pagrindu inicijuoti antidempingo tyrimą.

(4)

Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, 2011 m. vasario 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikro Omano ir Saudo Arabijos kilmės PET importo į Europos Sąjungą.

(5)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl tam tikro susijusių valstybių kilmės PET importo į Sąjungą (3).

(6)

Komisija išsiuntė klausimynus Sąjungos pramonės įmonėms, susijusių valstybių eksportuotojams ir gamintojams, importuotojams, visoms žinomoms susijusioms asociacijoms ir susijusių valstybių valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti.

(7)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti, buvo išklausytos.

B.   SKUNDO ATSIĖMIMAS IR TYRIMO NUTRAUKIMAS

(8)

Komisijai skirtu 2011 m. spalio 12 d. raštu CPME oficialiai atsiėmė skundą.

(9)

Pagal Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį tyrimas gali būti nutrauktas, kai atsiimamas skundas, nebent toks nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams.

(10)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių toks nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams, tokių priežasčių nenurodė ir suinteresuotosios šalys. Todėl Komisija mano, kad šį tyrimą reikėtų nutraukti. Apie tai pranešta suinteresuotosioms šalims, joms taip pat suteikta galimybė teikti pastabas.

(11)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pritarė tyrimo nutraukimui. Kitos suinteresuotosios šalys, nors ir pritarė tyrimo nutraukimui, paprašė atskleisti per tyrimą nustatytus faktus.

(12)

Šiuo atžvilgiu pažymima, kad Komisija nesuformulavo savo išvadų dėl nustatytų faktų ir todėl negali atskleisti duomenų, surinktų iki skundo atsiėmimo.

(13)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenutraukti šio tyrimo.

(14)

Todėl Komisija daro išvadą, kad antidempingo tyrimas dėl tam tikro Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietilentereftalato (PET) importo į Sąjungą turėtų būti nutrauktas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Antidempingo tyrimas dėl importuojamo Omano ir Saudo Arabijos kilmės polietilentereftalato, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628-5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20, nutraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  OL C 49, 2011 2 16, p. 16.

(3)  OL C 49, 2011 2 16, p. 21.


  翻译: