15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/1

(1)

Komisija savo 2011 m. balandžio 13 d. priimtame komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą““ nurodė poreikį visose valstybėse narėse didinti ir užtikrinti panašaus aukšto lygio socialinės ir aplinkos informacijos, kurią teikia visų sektorių įmonės, skaidrumą. Tai visiškai suderinama su valstybių narių turima galimybe prireikus reikalauti, kad būtų toliau gerinamas įmonių teikiamos nefinansinės informacijos skaidrumas, o tai savaime yra nuolatinio pobūdžio pastangos;

(2)

2011 m. spalio 25 d. priimtame Komisijos komunikate „Atnaujinta 2011–2014 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategija“ buvo pakartota, kad būtina gerinti įmonių socialinės ir aplinkos informacijos atskleidimą, ir pateikė tos srities pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

(3)

Europos Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijose „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“ ir „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“ pripažino, kad įmonėms svarbu skelbti su tvarumu susijusią informaciją, pavyzdžiui, apie socialinius ir aplinkos veiksnius, siekiant nustatyti tvarumui kylančią riziką ir padidinti investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą. Nefinansinės informacijos atskleidimas iš tikrųjų yra labai svarbus žingsnis siekiant pereiti prie tvarios pasaulinės ekonomikos, kurioje ilgalaikis pelningumas derinamas su socialiniu teisingumu ir aplinkos apsauga. Atsižvelgiant į tai, nefinansinės informacijos atskleidimas padeda vertinti, stebėti ir valdyti įmonių veiklos rezultatus ir jų poveikį visuomenei. Todėl Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių nefinansinės informacijos atskleidimo, kuriuo būtų užtikrinamas aukšto lygio veiklos lankstumas, kad būtų atsižvelgiama į daugialypį įmonių socialinės atsakomybės pobūdį ir įmonių įgyvendinamos socialinės atsakomybės politikos įvairovę derinant su pakankamu palyginamumo lygiu siekiant patenkinti investuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius, taip pat poreikį vartotojams suteikti lengvą prieigą prie informacijos apie įmonių poveikį visuomenei;

(4)

tam tikroms didžiosioms įmonėms taikomų nacionalinių nuostatų dėl nefinansinės informacijos atskleidimo koordinavimas yra aktualus įmonių, akcininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių interesams. Koordinavimas tose srityse būtinas, nes dauguma tų įmonių veikia daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

(5)

taip pat reikia nustatyti tam tikrą mažiausią teisinį reikalavimą dėl informacijos, kurią visos Sąjungos įmonės turėtų skelbti visuomenei ir valdžios institucijoms, apimties. Įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų pateikti teisingą ir visapusišką savo politikos krypčių, rezultatų ir rizikos apžvalgą;

(6)

siekiant padidinti visoje Sąjungoje atskleidžiamos nefinansinės informacijos nuoseklumą ir palyginamumą, tam tikros didžiosios įmonės turėtų parengti nefinansinę ataskaitą, kurioje būtų pateikiama informacija bent dėl aplinkos reikalų, socialinių ir su personalu susijusių reikalų, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimų. Tokioje ataskaitoje turėtų būti su tais klausimais susijusių politikos krypčių, rezultatų ir rizikos aprašymas ir jis turėtų būti įtrauktas į atitinkamos įmonės vadovybės pranešimą. Nefinansinėje ataskaitoje taip pat turėtų būti pateikiama informacija apie įmonės įgyvendinamus išsamių patikrinimų procesus, be to, jei tinkama ir proporcinga, informacija, susijusi su jos tiekimo ir subrangos grandinėmis, siekiant nustatyti esamus ir galimus neigiamus padarinius, užkirsti jiems kelią ir juos sušvelninti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atleisti įmones, kurioms taikoma ši direktyva, nuo prievolės parengti nefinansinę ataskaitą, jei pateikiamas tuos pačius finansinius metus apimantis ir to paties turinio atskiras pranešimas;

(7)

jei įmonėms taikoma prievolė parengti nefinansinę ataskaitą, toje ataskaitoje, kalbant apie aplinkos klausimus, turėtų būti pateikiama išsami informacija apie dabartinį ir numatomą įmonės veiklos poveikį aplinkai ir, prireikus, sveikatai ir saugai, energijos iš atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vandens naudojimą ir oro taršą. Socialiniais ir su darbuotojais susijusiais klausimais ataskaitoje pateikiama informacija gali būti susijusi su veiksmais, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti lyčių lygybę, su pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimu, darbo sąlygomis, socialiniu dialogu, darbuotojų teisių, kad jie būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi, paisymu, profesinių sąjungų teisių užtikrinimu, sveikata ir sauga darbe ir dialogu su vietos bendruomenėmis, ir (arba) veiksmais, kurių imtasi siekiant užtikrinti tų bendruomenių apsaugą ir vystymąsi. Žmogaus teisių, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimais nefinansinėje ataskaitoje galėtų būti pateikiama informacija apie žmogaus teisių pažeidimų prevenciją ir (arba) vykdomas kovos su korupcija ir kyšininkavimu priemones;

(8)

įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų pateikti tinkamą informaciją apie labiausiai tikėtinus pagrindinės rizikos, dėl kurios gali atsirasti svarbių padarinių, veiksnius, taip pat informaciją apie jau kilusią riziką. Tokių padarinių svarba turėtų būti vertinama pagal jų mastą ir sunkumą. Neigiamų padarinių riziką gali kelti pačios įmonės veikla arba ji gali būti susijusi su jos vykdomomis operacijomis ir, jei tinkama ir proporcinga, produktais, paslaugomis arba verslo ryšiais, įskaitant ryšius su tiekimo ir subrangos grandinėmis. Dėl tokios nuostatos neturėtų atsirasti nereikalingos papildomos administracinės naštos mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(9)

pateikdamos tą informaciją įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, gali remtis nacionalinėmis sistemomis, Sąjungos sistemomis, kaip antai Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), arba tarptautinėmis sistemomis, kaip antai Jungtinių Tautų (JT) pasauliniu susitarimu, Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais, kuriais įgyvendinama JT sistema „Apsaugoti, gerbti, padėti“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) 26000 standartu, Tarptautinės darbo organizacijos trišale deklaracija dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos principų, Visuotine ataskaitų teikimo iniciatyva ar kitomis pripažintomis tarptautinėmis sistemomis;

(10)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos ir veiksmingos priemonės, kurios garantuotų, kad įmonės nefinansinę informaciją atskleistų laikydamosi šios direktyvos. Tuo tikslu valstybės narės turėtų užtikrinti, jog būtų numatytos veiksmingos nacionalinės procedūros, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų, ir kad tomis procedūromis pagal nacionalinę teisę galėtų pasinaudoti visi teisėtai suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užtikrinant, kad šios direktyvos nuostatų būtų paisoma;

(11)

Jungtinių Tautų Rio+20 konferencijos baigiamojo dokumento „Ateitis, kurios norime“ 47 dalyje pripažįstama, kaip svarbu įmonėms teikti ataskaitas tvarumo klausimais, ir įmonės raginamos, kai tinkama, svarstyti, ar nereikėtų į reguliarias ataskaitas įtraukti informacijos tvarumo klausimais. Jame pramonė, suinteresuotos vyriausybės ir atitinkamos suinteresuotosios šalys taip pat raginamos, remiant Jungtinių Tautų sistemai, kai tinkama, plėtoti geriausios praktikos modelius ir sudaryti geresnes sąlygas pastangoms integruoti finansinę ir nefinansinę informaciją atsižvelgiant į jau sukurtų sistemų patirtį;

(12)

investuotojams suteikiant prieigą prie nefinansinės informacijos žengiamas žingsnis link tarpinio tikslo – rinkos ir politikos paskatų, kuriomis verslui atlyginama už investicijas į našumą – įgyvendinimo iki 2020 m., kaip numatyta „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane“;

(13)

2011 m. kovo 24–25 d. posėdžio išvadose Europos Vadovų Taryba paragino mažinti bendrą reguliavimo naštą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu ir pasiūlė priemones našumui padidinti, o Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ siekiama pagerinti verslo aplinką MVĮ ir skatinti jų internacionalizavimą. Todėl pagal principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ nauji reikalavimai atskleisti informaciją turėtų būti taikomi tik tam tikroms didžiosioms įmonėms ir grupėms;

(14)

nefinansinės informacijos atskleidimo reikalavimų taikymo sritis turėtų būti apibrėžta pagal vidutinį darbuotojų skaičių, bendrą balanso sumą ir grynąsias pajamas. MVĮ turėtų būti atleistos nuo papildomų reikalavimų, ir įpareigojimas paskelbti nefinansinę ataskaitą turėtų būti taikomas tik toms didžiosioms įmonėms, kurios yra viešojo intereso įmonės, ir toms viešojo intereso įmonėms, kurios yra didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės, jei konsoliduotai grupių atveju vidutinis darbuotojų skaičius kiekvienu atveju viršija 500. Tai neturėtų valstybėms narėms užkirsti galimybės reikalauti, kad nefinansinę informaciją atskleistų ne tik įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, bet ir kitos įmonės ir grupės;

(15)

daug įmonių, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (3), yra įmonių grupių narės. Konsoliduotieji vadovybės pranešimai turėtų būti parengti taip, kad informacija apie tokias įmonių grupes galėtų būti perduota nariams ir trečiosioms šalims. Todėl reikėtų suderinti nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojamas konsoliduotųjų vadovybės pranešimų rengimas, siekiant užtikrinti Sąjungoje viešai skelbtinos įmonių informacijos palyginamumą ir nuoseklumą;

(16)

teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės tikrina tik tai, ar buvo pateikta nefinansinė ataskaita arba atskiras pranešimas. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad nefinansinėje ataskaitoje arba atskirame pranešime pateikiamą informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas;

(17)

siekdama įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas atskleisti nefinansinę informaciją, Komisija turėtų parengti neprivalomas gaires, įskaitant bendruosius ir sektorinius nefinansinius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Komisija turėtų atsižvelgti į esamą geriausią patirtį, tarptautines naujoves ir susijusių Sąjungos iniciatyvų rezultatus. Komisija turėtų tinkamai konsultuotis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Aplinkos aspektais Komisija turėtų atsižvelgti bent į žemės naudojimą, vandens naudojimą, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir medžiagų naudojimą;

(18)

įmonių administracinio, valdymo ir priežiūros organų narių kompetencijų ir požiūrių įvairovė padeda geriau suprasti atitinkamos įmonės verslo organizavimą ir reikalus. Ji padeda tų organų nariams konstruktyviai kvestionuoti vadovybės sprendimus ir labiau atsiverti novatoriškoms idėjoms, nes slopina narių požiūrių vienodumo, dar vadinamo grupiniu mąstymu, reiškinį. Taip ji padeda veiksmingai prižiūrėti valdymą ir sėkmingai valdyti įmonę. Todėl svarbu didinti skaidrumą įmonių taikomos įvairovės politikos klausimais. Tai suteiktų rinkai informacijos apie įmonių valdymo praktiką ir taip netiesiogiai skatintų įmones didinti įvairovę valdybose;

(19)

prievolė atskleisti įvairovės politiką, susijusią su tokiais aspektais, kaip, pavyzdžiui, amžius, lytis arba išsilavinimas ir profesinė patirtis administraciniuose, valdymo ir priežiūros organuose turėtų būti taikoma tik tam tikroms didžiosioms įmonėms. Atskleidžiama informacija apie įvairovės politiką turėtų būti įmonės valdymo ataskaitos, nustatytos Direktyvos 2013/34/ES 20 straipsnyje, dalimi. Jei įvairovės politika netaikoma, neturėtų būti reikalaujama ją parengti, tačiau įmonės valdymo ataskaitoje turėtų būti tiksliai paaiškinama, kodėl taip yra;

(20)

atkreiptas dėmesys į iniciatyvas Sąjungos lygmeniu, įskaitant ataskaitų apie kai kuriuos sektorius teikimą pagal atskiras šalis, Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gegužės 22 d. ir 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. posėdžių išvadose padarytas nuorodas į didžiųjų bendrovių ir grupių ataskaitų teikimą pagal atskiras šalis, panašaus pobūdžio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) nuostatas ir tarptautines pastangas padidinti skaidrumą finansinės atskaitomybės srityje. Per G8 ir G20 susitikimus buvo paprašyta, kad EBPO parengtų standartinį daugiašalėms įmonėms skirtą ataskaitos šabloną, pagal kurį jos teiks informaciją mokesčių institucijoms apie tai, kur visame pasaulyje uždirba pelną ir moka mokesčius. Tokios naujovės papildo į šią direktyvą įtrauktus pasiūlymus kaip tinkamos priemonės siekiant jų atitinkamų tikslų;

(21)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. padidinti visoje Sąjungoje tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių atskleidžiamos nefinansinės informacijos aktualumą, nuoseklumą ir palyginamumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)

šia direktyva nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, įskaitant laisvę užsiimti verslu, teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Ši direktyva turi būti įgyvendinta remiantis tomis teisėmis ir principais;

(23)

todėl Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

Įterpiamas šis straipsnis:

„19a straipsnis

Nefinansinė ataskaita

1.   Didžiosios įmonės, kurios yra viešojo intereso įmonės ir balanso datą viršija vidutinio 500 darbuotojų skaičiaus per finansinius metus kriterijų, į savo vadovybės pranešimą įtraukia nefinansinę ataskaitą, kurioje tiek, kiek būtina įmonės pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti, pateikiama informacija bent dėl aplinkos reikalų, socialinių ir su personalu susijusių reikalų, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu aspektų, įskaitant:

Kai įmonė netaiko politikos vieno ar kelių tų aspektų atžvilgiu, nefinansinėje ataskaitoje pateikiamas aiškus ir argumentuotas paaiškinimas, kodėl taip yra.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje nefinansinėje ataskaitoje, kai tinkama, taip pat pateikiamos nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie sumas, apie kurias pranešama metinėse finansinėse ataskaitose.

Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracijos, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionalinės teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos įmonės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti įmonės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir jos veiklos poveikį.

Valstybės narės numato, kad įmonės, iš kurių reikalaujama atskleisti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, gali remtis nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis sistemomis ir, jei jos tai daro, įmonės nurodo sistemas, kuriomis jos rėmėsi.

2.   Laikoma, kad įmonės, įvykdžiusios 1 dalyje numatytą prievolę, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytą prievolę, susijusią su nefinansinės informacijos analize.

3.   Įmonė, kuri kartu yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1 dalyje nurodytos prievolės, jeigu ta įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį kitos įmonės vadovybės pranešimą arba atskirą pranešimą, kurie parengiami laikantis 29 straipsnio ir šio straipsnio.

4.   Kai įmonė parengia tuos pačius finansinius metus apimantį atskirą pranešimą, neatsižvelgiant į tai, ar pranešime remiamasi nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis sistemomis, ir ar tas pranešimas apima informaciją, reikalingą nefinansinei ataskaitai, kaip numatyta 1 dalyje, valstybės narės gali atleisti tokią įmonę nuo prievolės parengti nefinansinę atskaitą, nustatytą 1 dalyje, jei toks atskiras pranešimas yra:

2 dalis mutatis mutandis taikoma įmonėms, kurios rengia atskirą pranešimą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė patikrintų, ar buvo pateikta 1 dalyje nurodyta nefinansinė ataskaita arba 4 dalyje nurodytas atskiras pranešimas.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodytoje nefinansinėje ataskaitoje arba 4 dalyje nurodytame atskirame pranešime pateikiamą informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.“

2)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

Įterpiamas šis straipsnis:

„29a straipsnis

Konsoliduotoji nefinansinė ataskaita

1.   Viešojo intereso įmonės, kurios yra didžiosios grupės patronuojančiosios įmonės ir konsoliduotojo balanso datą viršija vidutinio 500 darbuotojų skaičiaus per finansinius metus kriterijų, į konsoliduotąjį vadovybės pranešimą įtraukia konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą, kurioje tiek, kiek būtina grupės pokyčiams, veiklos rezultatams, būklei ir jos veiklos poveikiui suprasti, pateikiama informacija bent dėl aplinkos reikalų, socialinių ir su personalu susijusių reikalų, pagarbos žmogaus teisėms, kovos su korupcija ir kyšininkavimu klausimų, įskaitant:

Kai grupė netaiko politikos vieno ar kelių tų aspektų atžvilgiu, konsoliduotojoje nefinansinėje ataskaitoje pateikiamas aiškus ir argumentuotas paaiškinimas, kodėl taip yra.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje konsoliduotojoje nefinansinėje ataskaitoje, kai tinkama, taip pat pateikiamos nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie sumas, apie kurias pranešama konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

Valstybės narės išimtiniais atvejais gali leisti neatskleisti informacijos apie būsimus pokyčius arba su vykstančiomis derybomis susijusius klausimus, jei, remiantis tinkamai pagrįsta administracijos, valdymo ir priežiūros organų narių, veikiančių pagal jiems nacionaliniais teisės aktais suteiktą kompetenciją ir kolektyviai atsakingų už tą nuomonę, nuomone, tokios informacijos atskleidimas labai pakenktų komercinei atitinkamos grupės padėčiai ir jei neatskleidus tokios informacijos netrukdoma teisingai ir subalansuotai suprasti grupės pokyčius, veiklos rezultatus, būklę ir jos veiklos poveikį.

Valstybės narės numato, kad patronuojančioji įmonė, iš kurios reikalaujama atskleisti pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją, gali remtis nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis sistemomis ir, jei ji tai daro, patronuojančioji įmonė nurodo sistemas, kuriomis ji rėmėsi.

2.   Laikoma, kad patronuojančiosios įmonės, įvykdžiusios 1 dalyje nustatytą prievolę, įvykdė 19 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 29 straipsnyje nustatytą prievolę, susijusią su nefinansinės informacijos analize.

3.   Patronuojančioji įmonė, kuri kartu yra patronuojamoji įmonė, yra atleidžiama nuo 1 dalyje nustatytų prievolių, jeigu ta nuo prievolių atleistoji patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra įtrauktos į konsoliduotąjį kitos įmonės vadovybės pranešimą arba atskirą pranešimą, kurie parengiami laikantis 29 straipsnio ir šio straipsnio.

4.   Kai patronuojančioji įmonė parengia tuos pačius finansinius metus apimantį atskirą pranešimą, kuris siejamas su visa grupe, neatsižvelgiant į tai, ar pranešime remiamasi nacionalinėmis, Sąjungos ar tarptautinėmis sistemomis, ir ar tas pranešimas apima informaciją, reikalingą konsoliduotajai nefinansinei ataskaitai, kaip numatyta 1 dalyje, valstybės narės gali atleisti tą patronuojančiąją įmonę nuo prievolės parengti konsoliduotąją nefinansinę ataskaitą, nustatytą 1 dalyje, jei toks atskiras pranešimas yra:

2 dalis mutatis mutandis taikoma įmonėms, kurios rengia atskirą pranešimą, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė patikrintų, ar buvo pateikta 1 dalyje nurodyta konsoliduotoji nefinansinė ataskaita arba 4 dalyje nurodytas atskiras pranešimas.

6.   Valstybės narės gali reikalauti, kad 1 dalyje nurodytoje konsoliduotojoje nefinansinėje ataskaitoje arba 4 dalyje nurodytame atskirame pranešime pateikiamą informaciją patikrintų nepriklausomas užtikrinimo paslaugų teikėjas.“

4)

33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės administracinio, valdymo ir priežiūros organų nariai, veikdami pagal kompetenciją, kuri jiems suteikta nacionalinės teisės aktais, turėtų kolektyvinę pareigą užtikrinti, kad:

būtų rengiami ir skelbiami laikantis šios direktyvos reikalavimų ir, kai taikytina, tarptautinių apskaitos standartų, priimtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.“

5)

34 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Šis straipsnis netaikomas 19a straipsnio 1 dalyje nurodytoms nefinansinėms ataskaitoms ir 29a straipsnio 1 dalyje nurodytoms konsoliduotosioms nefinansinėms ataskaitoms ar 19a straipsnio 4 dalyje ir 29a straipsnio 4 dalyje nurodytiems atskiriems pranešimams.“

6)

Į 48 straipsnį prieš paskutiniąją pastraipą įterpiama ši pastraipa:

„Atsižvelgiant į EBPO naujoves ir susijusių Europos iniciatyvų rezultatus, ataskaitoje taip pat apsvarstoma galimybė įpareigoti didžiąsias įmones kasmet pagal šalis viešai skelbti ataskaitas, kurios apimtų bent informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiojoje šalyje, kurioje jos veikia, gautą pelną, sumokėtus pelno mokesčius ir gautas viešąsias subsidijas.“

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/10

(1)

remiantis Tarybos sprendimu 2013/671/ES (1), 2014 m. vasario 17 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Prancūzijos Respublikos susitarimas, kuriuo numatoma Sen Bartelemi Bendrijai taikyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su taupymo pajamų apmokestinimu ir administraciniu finansinės srities bendradarbiavimu (toliau – Susitarimas), su sąlyga, kad jis bus vėliau sudarytas;

(2)

Susitarimu siekiama užtikrinti, kad Sen Bartelemi, nepaisant jo statuso pasikeitimo, būtų toliau taikomi Tarybos direktyvoje 2011/16/ES (2) ir Tarybos direktyvoje 2003/48/EB (3) numatyti mechanizmai, kuriais visų pirma siekiama kovoti su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu ir tarpvalstybiniu mokesčių vengimu;

(3)

Susitarimas turėtų būti sudarytas,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/12

(1)

Sen Bartelemi bendrija yra neatsiejama Prancūzijos Respublikos dalis, tačiau, remiantis 2010 m. spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimu 2010/718/ES (1), nuo 2012 m. sausio 1 d. nebėra Europos Sąjungos dalis;

(2)

kad Europos Sąjungos interesai toliau būtų apsaugoti ir, visų pirma, kad būtų toliau kovojama su mokestiniu sukčiavimu ir tarpvalstybiniu mokesčių vengimu, būtina užtikrinti, kad Sen Bartelemi bendrijai toliau būtų taikomos su administraciniu finansinės srities bendradarbiavimu ir palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimu susiję Sąjungos teisės aktai. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad Sen Bartelemi bendrijai būtų taikomi teisės aktai, kuriais minėtos nuostatos keičiamos,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/16

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) ir kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, taip pat į patariamųjų tarybų bet kurių pateiktų rekomendacijų kontekstą;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo priemones, įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas, jei tokių reikėtų. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti skirtos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos atžvilgiu, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslus, nustatytus Reglamente (ES) Nr. 1380/2013;

(4)

todėl bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) turėtų būti nustatyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 ir atsižvelgiant į 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytus principus;

(5)

mažų pelaginių žuvų (silkių ir šprotų), menkių ir lašišų žvejybai Baltijos jūroje Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. To reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad nuo žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti iškraunamą kiekį pereinama prie žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti faktinį sužvejotą kiekį;

(6)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai turėtų būti nustatyti pagal Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (2) nustatytas taisykles (toliau – Baltijos jūros menkių planas);

(7)

Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) pateiktose mokslinėse rekomendacijose dėl Baltijos jūros menkių žvejybos pastangų nurodyta, kad tais atvejais, kai įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas konkretiems ištekliams, mažesnių žvejybos pastangų apribojimų nustatymas nepadėtų pasiekti reformuotos BŽP tikslų. Todėl tikslinga nustatyti 2014 m. lygio menkių išteklių žvejybos pastangų apribojimus ICES 22–24 pakvadračiuose. Nustačius 2014 m. lygio žvejybos pastangų apribojimus bus sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir bus prisidedama siekiant BŽP tikslų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013;

(8)

atsižvelgiant į pateiktas mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas ICES 22–24 pakvadračiuose, nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nesukeliant žuvų mirtingumo padidėjimo. Toks lankstumas leistų veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra paskirstomos vienodai, taip pat sudarytų palankesnes sąlygas greitai reaguoti į apsikeitimą kvotomis. Todėl valstybei narei turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai išskaičiuojama tiek pat kitų su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų nebuvimo uoste dienų;

(9)

iš naujausių mokslinių rekomendacijų matyti, kad ICES negalėjo nustatyti menkių išteklių biologinių atskaitos taškų ICES 25–32 pakvadračiuose, todėl ji rekomendavo, kad to menkių ištekliaus BLSK būtų grindžiamas trūkstant duomenų taikomu metodu. Dėl to, kad nėra biologinių atskaitos taškų, ICES 25–32 pakvadračiuose neįmanoma laikytis menkių išteklių žvejybos galimybių nustatymo taisyklių. Kadangi nenustačius žvejybos galimybių galėtų kilti didelė grėsmė šio ištekliaus tvarumui, tikslinga nustatyti tokį šio menkių ištekliaus BLSK, kuris atitiktų ICES sukurtą bei rekomenduojamą metodą, ir nustatyti 2014 m. lygio žvejybos pastangų apribojimus. Nustačius 2014 m. lygio žvejybos pastangų apribojimus bus sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti įpareigojimą iškrauti laimikį, bus užtikrinta selektyvesnė žvejyba ir bus prisidedama siekiant BŽP tikslų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013;

(10)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės yra naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (3), ypač to Reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su atitinkamai sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie žvejybos galimybių išnaudojimo duomenis. Todėl būtina nurodyti su iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiais susijusius kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos duomenis Komisijai;

(11)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (4) nustatytos BLSK kasmetinio valdymo papildomos sąlygos, įskaitant nuostatas dėl lankstumo pagal 3 ir 4 straipsnius atitinkamai dėl BLSK, pagrįsto prevencija ir mokslinėmis rekomendacijomis. Pagal to reglamento 2 straipsnį nustatydama BLSK, Taryba sprendžia dėl išteklių, kuriems, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ar 4 straipsniai netaikomi. Neseniai visiems ištekliams, kuriems pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pradėta taikyti kasmetinė lankstumo priemonė. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, reikėtų nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik jei nepasinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(12)

mokslinės rekomendacijos dėl Šiaurės jūros šprotų apima laikotarpį nuo liepos mėn. iki kitų metų birželio mėn., nors BLSK nustatomas laikotarpiui nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. Naujausiose mokslinėse rekomendacijose laikotarpiui nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. birželio mėn. nurodyta, kad BLSK gali būti žymiai padidintas. Todėl 2014 m. antrą pusmetį šprotų galima sužvejoti daugiau, nei buvo numatyta. Kadangi šiems ištekliams taikomas analitinis įvertinimas ir jie atitinka saugias biologines ribas, yra įvykdytos sąlygos, kad būtų taikomi Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai, kuriais leidžiamas lankstus tarpmetinis kvotų naudojimas, ir tai turėtų būti leista siekiant sudaryti sąlygas kuo efektyviau pasinaudoti galimybe sužvejoti daugiau šprotų. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 43/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

Reglamentu (ES) Nr. 43/2014 šiuo metu leidžiama tam tikrų išteklių atžvilgiu valstybei narei 2015 m. panaudoti neišnaudotą kiekį, kuris negali viršyti 10 % tos valstybės narės 2014 m. turėtos kvotos. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Rusijos Federacija nustatė embargą tam tikrų žemės ūkio ir žuvininkystės produktų importui iš Sąjungos. Dėl šios priežasties tam tikrų produktų eksportas, kurį gamintojai buvo numatę vykdyti į Rusiją 2014 m. rudenį, tapo neįmanomas ir kai kuriais atvejais per trumpą laiką neįmanoma rasti alternatyvių rinkų. Atsižvelgiant į tas išimtines aplinkybes ir klausimo skubą, būtina leisti atlikti tam tikrus koregavimus 2014 m. žvejybos sezono atžvilgiu. Atsižvelgiant į teigiamas mokslines rekomendacijas, taip pat į teigiamą atitinkamų pakrantės valstybių požiūrį, tikslinga leisti – išimtinai ir tik tų išteklių, kurių atžvilgiu Rusijos nustatyto embargo poveikis yra didžiausias arba labiausiai tiesioginis, atveju – padidinti 2014 m. neišnaudoto kiekio procentinę dalį, kuri gali būti perkelta į 2015 m. Ta išimtinė priemonė taikoma tik 2014 m. žvejybos sezono atžvilgiu. Tikimasi, kad tai leistų rasti naujų rinkų arba pritaikyti leidžiamus sužvejoti kiekius, jeigu embargas būtų toliau taikomas ir 2015 m. Dėl tų pačių priežasčių Tarybos reglamente (ES) Nr. 1180/2013 (5) turėtų būti nustatyta atitinkama galimybė perkelti neišnaudotas žvejybos galimybes. Todėl Reglamentai (ES) Nr. 43/2014 ir (ES) Nr. 1180/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(14)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Dėl priežasčių, nustatytų 13 konstatuojamoje dalyje, nuostatos dėl galimybės perkelti neišnaudotas žvejybos galimybes 2014 m., turėtų būt taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d.,

i)

sužvejotas per metus žvejybos, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, arba

ii)

iškrautas per metus žvejybos, kuriai pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį netaikomas įpareigojimas iškrauti laimikį;

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomam iškraunamam kiekiui, kuris leidžiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)

neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)

išskaitymui, atliekamam pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

1.

18a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

IA priede atlantiniams šprotams ir susijusioms priegaudoms IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

1)

įterpiamas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Lankstumas nustatant tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybes

1.   Šis straipsnis taikomas šių žuvų ištekliams:

2.   Kiekiai, neviršijantys 25 % valstybės narės 1 dalyje nurodytų išteklių kvotos, kurie nebuvo išnaudoti 2014 m., pridedami apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės atitinkamų išteklių kvotą 2015 metams. Nustatant išnaudotus ir neišnaudotus kiekius pagal šią dalį atsižvelgiama į kiekius, kurie buvo perleisti kitoms valstybėms narėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (9) 16 straipsnio 8 dalį, ir į kiekius, išskaičiuotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105 ir 107 straipsnius.

3.   Atitinkamos valstybės narės atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems ištekliams.

(9)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).“"

2)

I priede toliau nurodyta išnaša įtraukiama į su toliau nurodytais ištekliais susijusius įrašus: atlantinės silkės 30–31 pakvadračiuose; atlantinės silkės 25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenyse; atlantinės silkės 28.1 pakvadratyje; atlantiniai šprotai Sąjungos vandenų 22–32 pakvadračiuose:

„Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.“

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/27

(1)

Direktyva 2013/36/ES valstybių narių kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos įgaliojamos pasaulinėms sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) nustatyti griežtesnius nuosavų lėšų reikalavimus, kad būtų padengta didesnė rizika, kurią G-SII kelia finansų sistemai, ir atsvertas galimas jų įsipareigojimų nevykdymo poveikis mokesčių mokėtojams. Toje direktyvoje apibrėžti tam tikri pagrindiniai G-SII nustatymo ir jų priskyrimo prie pakategorių pagal jų sisteminę svarbą metodikos principai. Atsižvelgiant į priskyrimą prie tam tikros pakategorės, įstaigoms bus taikomas papildomas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo reikalavimas – G-SII rezervas. Ši G-SII nustatymo ir priskyrimo metodika grindžiama penkiomis kategorijomis, kuriomis įvertinama banko sisteminė svarba pasaulinei finansų rinkai, ir toliau išsamiai apibūdinama šiame reglamente;

(2)

siekiant vadovautis Direktyvos 2013/36/ES požiūriu, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į Bazelio bankų priežiūros komiteto pasaulinės sisteminės svarbos bankų vertinimo metodikos ir griežtesnio nuostolių padengimo reikalavimo nustatymo standartus, kurie grindžiami Finansinio stabilumo tarybos pagal ataskaitą „Sisteminės svarbos finansų įstaigų keliamos neatsakingo elgesio rizikos mažinimas. FST rekomendacijos ir tvarkaraštis“ nustatyta pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigų sistema;

(3)

Direktyvoje 2013/36/ES aiškiai nurodyta, kad nustatymo ir priskyrimo metodika suderinama visose valstybėse narėse taikant vienodus ir skaidrius parametrus, skirtus bendram subjekto balui nustatyti, kad būtų galima įvertinti jo sisteminę svarbą. Siekiant užtikrinti, kad į imtį būtų įtraukti tiek Sąjungos, tiek veiklos leidimą trečiosiose šalyse gavę bankai ir bankų grupės, kuriais naudojamasi kaip etalonu pasaulinei finansų sistemai atspindėti, visoje Sąjungoje būtų vienodi, tokią imtį turėtų nustatyti Europos bankininkystės institucija (EBI). Priežiūriniu sprendimu grindžiamos šios imties išimtys ir papildymai turėtų būti parenkami griežtai, siekiant užtikrinti imties, kaip atskaitos pagrindo, funkciją ir neturėtų būti grindžiami kitais pagrindais;

(4)

G-SII nustatymo procesas turėtų būti grindžiamas palyginamais duomenimis, taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad įstaigoms turėtų būti aišku, ar ir kokia rezervo reikalavimo suma joms bus taikoma, todėl į metodiką turėtų būti įtraukti šio proceso terminai ir tvarka. Tačiau G-SII nustatymas turėtų būti grindžiamas naujausiais duomenimis apie atrinktas dideles pasaulines bankų grupes, iš kurių kai kurioms išduotas veiklos leidimas trečiosiose šalyse, todėl reikalingus duomenis bus galima gauti ne anksčiau kaip antrąjį kiekvienų metų pusmetį. Kad įstaigos galėtų laikytis su savo, kaip G-SII, statusu susijusių reikalavimų, rezervo reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti praėjus maždaug metams nuo įstaigos pripažinimo G-SII;

(5)

Direktyvoje 2013/36/ES nustatomos penkios iš kiekybinių rodiklių sudarytos kategorijos, kuriomis įvertinama sisteminė svarba. Siekiant sumažinti įstaigoms ir valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, šios kategorijos atitinka Bazelio bankų priežiūros komiteto taikomas kategorijas. Toliau apibrėžiant kiekybinius rodiklius šiame reglamente turėtų būti vadovaujamasi tuo pačiu požiūriu. Rodikliai turėtų būti parenkami taip, kad atspindėtų įvairius galimo neigiamo subjekto įsipareigojimų ir jo esminių funkcijų nevykdymo išorės poveikio finansų sistemos stabilumui aspektus. Sisteminės svarbos vertinimo atskaitos sistema turėtų būti pasaulinės finansų rinkos ir pasaulio ekonomika;

(6)

siekiant nustatyti tikslią G-SII nustatymo ir jų priskyrimo prie pakategorių metodiką pagal Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas pagrindines taisykles, svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas „atitinkamas subjektas“, „rodiklio vertė“, „daliklis“ ir „ribinis balas“, jas apibrėžiant šio reglamento tikslais;

(7)

kiekvienos bankų grupės sisteminė svarba, įvertinta konsoliduotai taikant rodiklius, turėtų būti išreiškiama atskiru bendru tam tikrų metų balu, kuriuo nustatoma jos pozicija kitų imties subjektų atžvilgiu. Remiantis šiuo bendru balu, bankai turėtų būti nustatyti kaip G-SII ir priskirti prie pakategorių, kurioms bus taikomi skirtingi kapitalo rezervo reikalavimai. Skaičiuojant balą, kuris bus kategorijos balų vidurkis, kiekvienai iš penkių kategorijų turėtų būti taikomas 20 % svertinis rodiklis. Skaičiuojant bendrą balą pakeičiamumo kategorijai turėtų būti taikoma viršutinė riba, nes, remiantis duomenų iki 2013 m. (įskaitant 2013 m.) analize, paaiškėjo, kad ši kategorija daro neproporcingai didelį poveikį bankų, teikiančių daugiausia mokėjimo, finansinių priemonių emisijos platinimo ir turto saugojimo paslaugų, balams;

(8)

atitinkamos valdžios institucijos turėtų turėti galimybę priimti patikimą priežiūrinį sprendimą ir juo perkelti G-SII iš žemesnės pakategorės į aukštesnę pakategorę arba nustatyti, kad subjektas, kurio bendras balas yra žemesnis už žemiausios pakategorės ribinį balą, yra G-SII. Kadangi tokiu nustatymu, kai priimamas priežiūrinis sprendimas, ir nuolatinio vertinimo balais procesu siekiama to paties tikslo, šio sprendimo pagrindimo kriterijus taip pat turėtų būti pagal Bazelio bankų priežiūros komiteto taikomą metodiką nustatyta banko sisteminė svarba pasaulinei finansų rinkai ir pasaulio ekonomikai. Banko įsipareigojimų nevykdymo rizika neturėtų būti laikoma kriterijumi, nes į ją jau atsižvelgta nustatant kitas rizikos ribojimo reikalavimus, inter alia, bendrą pagal riziką įvertintų pozicijų sumą ir, jeigu taikytina, kitus nuosavų lėšų reikalavimus, pavyzdžiui, sisteminės rizikos rezervą;

(9)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos EBI pateikė Komisijai;

(10)

EIB dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2), 37 straipsnį, pateikti nuomonę;

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d., nes 2016 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti ir laipsniškai įvedamas Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas palaikyti G-SII rezervą. Todėl ir siekiant laiku informuoti institucijas apie joms taikomą G-SII rezervo reikalavimą bei suteikti pakankamai laiko padidinti reikiamą kapitalą, G-SII reikėtų nustatyti vėliausiai 2015 m. pradžioje;

(12)

pagal Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies nuostatas G-SII rezervo reikalavimas turėtų būti laipsniškai nustatomas per trejus metus: pirmoji šio reikalavimo dalis, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies a punkte, nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma toms G-SII, kurias atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi iki 2014 m. liepos mėn. pasibaigusių finansinių metų duomenimis, nustatė 2015 m. pradžioje. Antroji G-SII rezervo reikalavimo dalis, nurodyta Direktyvos 2013/36/ES 162 straipsnio 5 dalies b punkte, nuo 2017 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma toms G-SII, kurias atitinkamos valdžios institucijos, remdamosi iki 2015 m. liepos mėn. pasibaigusių finansinių metų duomenimis, nustatė 2015 m. pabaigoje arba vėliausiai 2016 m. pradžioje,

a)

1 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 130 iki 229 bazinių punktų;

b)

2 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 230 iki 329 bazinių punktų;

c)

3 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 330 iki 429 bazinių punktų;

d)

4 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 430 iki 529 bazinių punktų;

e)

5 pakategorė, kurią sudaro balai nuo 530 iki 629 bazinių punktų.

a)

finansų sistemos vidaus turtas;

b)

finansų sistemos vidaus įsipareigojimai;

c)

išleisti vertybiniai popieriai.

a)

saugojamas turtas;

b)

mokėjimo veikla;

c)

garantuoti sandoriai skolos ir nuosavybės vertybinių popierių rinkose.

a)

ne biržos išvestinių finansinių priemonių nominalioji suma;

b)

į tikrosios vertės, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1255/2012 (4), 3 lygį įtrauktas turtas;

c)

prekybos ir parduoti laikomi vertybiniai popieriai.

a)

kelioms jurisdikcijoms teikiami reikalavimai;

b)

kelioms jurisdikcijoms priklausantys įsipareigojimai.

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/37

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 544 straipsnyje numatytas supaprastintas laikino įvežimo perdirbti procedūros užbaigimas. Pagal tą supaprastinimo nuostatą tam tikros importo prekės laikomos reeksportuotomis arba eksportuotomis, nors iš tikrųjų jos buvo pateiktos Sąjungos rinkai be vėlesnės muitinės deklaracijos ir nesumokėjus importo muitų;

(2)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 544 straipsnio c punktas taikomas civilinio orlaivio pristatymui. Civiliniams orlaiviams taikant supaprastintą laikino įvežimo perdirbti procedūros užbaigimą didėja aviacijos pramonės konkurencingumas tarptautiniu mastu ir prisidedama prie pridėtinės vertės Sąjungoje kūrimo;

(3)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 544 straipsnio c punkto taikymo sritis turėtų būti praplėsta, į ją įtraukiant ir karinius orlaivius, kad jiems būtų taikomas toks pat laikino įvežimo perdirbti procedūros supaprastintas užbaigimas, koks taikomas civiliniams orlaiviams;

(4)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/38

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/40

(1)

2010 m. spalio 6 d. pasirašytas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas (1) (toliau – Susitarimas). Į Susitarimą įtrauktas Protokolas dėl bendradarbiavimo kultūros klausimais (toliau – Protokolas), kuriuo, kaip teigiama jo 1 straipsnyje, nustatoma Šalių bendradarbiavimo sistema, pagal kurią Šalys sudaro palankesnes sąlygas kultūrinės veiklos, kultūros vertybių ir paslaugų mainams, be kita ko, inter alia, audiovizualiniame sektoriuje;

(2)

pagal Susitarimo 15.10 straipsnio 5 dalį jis buvo laikinai taikomas Tarybos sprendimu 2011/265/ES (2) (toliau – Sprendimas) nuo 2011 m. liepos 1 d., kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros;

(3)

pagal Sprendimo 6 straipsnį poziciją, kurios Sąjunga turi laikytis Bendradarbiavimo kultūros klausimais komitete (toliau – Komitetas) dėl teisinį poveikį turinčių sprendimų, nustato Taryba, laikydamasi Sutarties;

(4)

Protokolo 3A straipsnyje nurodyta, kad įsteigus Komitetą jis nedelsdamas sudaro 15 arbitrais dirbsiančių asmenų sąrašą;

(5)

Sąjunga turėtų nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Komitete dėl arbitrų sąrašo sudarymo;

(6)

todėl Sąjungos pozicija Komitete turėtų būti grindžiama pridėtu sprendimo projektu,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/44

(1)

laišku, kuris Komisijos Generaliniame sekretoriate užregistruotas 2014 m. gegužės 16 d., Lietuva paprašė leisti taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 287 straipsnio 11 punkto, siekdama ir toliau nuo PVM atleisti tam tikrus apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 45 000 EUR sumos, apskaičiuotos nacionaline valiuta pagal jos įstojimo į Sąjungą dieną galiojusį valiutos kursą (toliau – priemonė). Šia priemone tie apmokestinamieji asmenys būtų atleidžiami nuo tam tikrų ar visų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) susijusių prievolių, nurodytų PVM direktyvos XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose;

(2)

2014 m. birželio 6 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Lietuvos prašymą. 2014 m. birželio 12 d. laišku Komisija pranešė Lietuvai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

valstybėms narėms jau suteikta galimybė taikyti specialiąją mažosioms įmonėms skirtą schemą pagal PVM direktyvos XII antraštinę dalį. Priemone, kurios galiojimas pratęsiamas, nukrypstama nuo PVM direktyvos XII antraštinės dalies tik tada, kai taikant specialiąją schemą apmokestinamųjų asmenų metinės apyvartos riba yra didesnė už PVM direktyvos 287 straipsnio 11 punktu Lietuvai nustatytą ribą, t. y. 29 000 EUR;

(4)

Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2011/335/ES (2) Lietuvai iki 2014 m. gruodžio 31 d. buvo leista taikyti nukrypti leidžiančią priemonę ir nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 45 000 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios ribos sumažėjo mažesniųjų įmonių PVM prievolės, Lietuvai turėtų būti leista toliau taikyti šią priemonę tolesnį ribotą laikotarpį. Apmokestinamieji asmenys gali ir toliau rinktis įprastines PVM procedūras;

(5)

remiantis Lietuvos pateikta informacija, leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo laikotarpio pratęsimas turės tik nedidelį poveikį bendrai galutinio vartojimo etape surenkamų mokesčių pajamų sumai;

(6)

leidžianti nukrypti priemonė neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/46

(1)

laišku, kuris Komisijos Generaliniame sekretoriate buvo užregistruotas 2014 m. liepos 1 d., Latvija paprašė leidimo taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo PVM direktyvos 287 straipsnio 10 punkto, siekdama nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 50 000 EUR. Pagal šią priemonę tie apmokestinamieji asmenys būtų atleidžiami nuo tam tikrų ar visų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) susijusių prievolių, nurodytų PVM direktyvos XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose. Tokią priemonę Latvijai jau buvo leista taikyti Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/584/ES (2), kurio taikymo laikotarpis baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2014 m. rugpjūčio 7 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Latvijos prašymą. 2014 m. rugpjūčio 11 d. laišku Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

valstybėms narėms jau suteikta galimybė taikyti specialiąją mažosioms įmonėms skirtą schemą pagal PVM direktyvos XII antraštinę dalį. Priemone nukrypstama nuo PVM direktyvos XII antraštinės dalies tik tada, kai taikant specialiąją schemą apmokestinamųjų asmenų metinės apyvartos riba yra didesnė už PVM direktyvos 287 straipsnio 10 punktu Latvijai nustatytą ribą, t. y. 17 200 EUR;

(4)

didesnės ribos taikymas specialiajai schemai yra supaprastinimo priemonė, dėl kurios gali smarkiai sumažėti mažiausių įmonių PVM prievolės, tačiau apmokestinamiesiems asmenims minėta specialioji schema yra neprivaloma ir įmonės gali pasirinkti taikyti įprastines PVM procedūras;

(5)

remiantis Latvijos pateikta informacija, leidžiančios nukrypti nuostatos taikymas turės tik nedidelį poveikį bendrai galutinio vartojimo etape surenkamų mokesčių pajamų sumai;

(6)

leidžianti nukrypti priemonė neturi poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/48

(1)

raštu, kurį Komisija užregistravo 2014 m. gegužės 26 d., Estija paprašė leidimo nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB, kuria reglamentuojama teisė atskaityti su lengvaisiais automobiliais susijusį pirkimo PVM, nuostatų;

(2)

2014 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Estijos prašymą. 2014 m. birželio 12 d. raštu Komisija pranešė Estijai turinti visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina prašymui išnagrinėti;

(3)

Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 168a straipsniuose nustatoma apmokestinamojo asmens teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mokėtiną už to asmens įsigytas prekes ir paslaugas, jeigu jos naudojamos to asmens apmokestinamiesiems sandoriams. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punktu nustatomas reikalavimas apmokestinamiems asmenims apskaityti PVM, kai įmonės turtas naudojamas ne verslo reikmėms;

(4)

tiksliai nustatyti, kada turtas naudojamas ne verslo reikmėms, dažnai yra labai sunku, ir net tais atvejais, kai tai padaryti galima, tuo tikslu naudojamas mechanizmas dažnai yra didelė našta jo naudotojams. Pagal prašomą leidimą lengvųjų automobilių, kurie naudojami ne vien tik verslo tikslais, leidžiama atskaityti išlaidų PVM suma turėtų būti nustatyta (išskyrus tam tikras išimtis) kaip vienodo dydžio procentinė norma. Remdamosi šiuo metu turima informacija Estijos institucijos mano, kad būtų pagrįsta taikyti 50 % normą. Tuo pačiu, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo, reikalavimas apskaityti PVM, mokėtiną už lengvųjų automobilių naudojimą ne verslo reikmėms, turėtų būti laikinai netaikomas, jeigu tiems automobiliams taikomas šia direktyva leidžiamas apribojimas. Taikant tą supaprastinimo priemonę, nebereikia tvarkyti tarnybinių automobilių naudojimo ne verslo reikmėms apskaitos ir užkertamas kelias mokesčiams slėpti neteisingai tvarkant apskaitą;

(5)

teisės į atskaitą apribojimas pagal prašomą leidimą turėtų būti taikomas PVM, kuriuo apmokestinamas nurodytų lengvųjų automobilių pirkimas, išperkamoji nuoma, įsigijimas Bendrijoje ir importas, taip pat su tuo susijusios išlaidos, įskaitant degalų pirkimą;

(6)

prašomas leidimas turėtų būti taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių didžiausias leistinas svoris neviršija 3 500 kilogramų ir kuriuose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos. Bet koks lengvųjų automobilių, sveriančių daugiau kaip 3 500 kilogramų arba kuriuose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos, naudojimas ne verslo reikmėms yra nereikšmingas dėl tokių automobilių savybių arba dėl veiklos, kuriai jie naudojami, rūšies. Taip pat reikėtų pateikti išsamų lengvųjų automobilių kategorijų, kurioms netaikomas tas leidimas, sąrašą, grindžiamą konkrečiu tokių automobilių naudojimu;

(7)

leidimui reikėtų nustatyti galiojimo terminą iki 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi reikės peržiūrėti jo būtinumą ir veiksmingumą, taip pat naudojimo verslo ir ne verslo tikslais procentinę normą, kuria tas leidimas grindžiamas;

(8)

jeigu Estija mano, kad leidimą būtina toliau taikyti po 2017 m., ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. ji turėtų pateikti Komisijai ataskaitą, kurioje būtų pateikta taikomos procentinės normos peržiūra, kartu su prašymu pratęsti leidimą;

(9)

nukrypti leidžianti nuostata turės tik nedidelį poveikį bendrai mokesčių pajamų, surenkamų galutinio vartojimo etape, sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

a)

perpardavimui, nuomai ar išperkamajai nuomai įsigytiems automobiliams;

b)

keleiviams vežti už atlygį, įskaitant taksi paslaugas, naudojamiems automobiliams;

c)

vairavimo pamokoms naudojamiems automobiliams.

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/50

(1)

Direktyva 64/432/EEB nustatomos gyvūnų sveikatos sąlygos, kuriomis reglamentuojama Sąjungos vidaus prekyba galvijais ir kiaulėmis. Ja, be kitų dalykų, nustatoma, kad galvijai ir kiaulės į paskirties vietą turi būti vežami su sveikatos sertifikatu, atitinkančiu tos direktyvos F priedo 1 arba 2 pavyzdį;

(2)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 599/2004 (2) 1 straipsnyje nustatoma, kad įvairūs sveikatos sertifikatai, kurių reikalaujama prekiaujant Sąjungoje, turi būti pateikiami pagal suderintą prie to reglamento pridėtą pavyzdį;

(3)

kadangi Direktyvos 64/432/EEB F priede pateikiamų 1 ir 2 sertifikatų pavyzdžių turinį reikia pakeisti, taip pat reikia pakeisti šių sveikatos sertifikatų pavyzdžių formatą;

(4)

Direktyvos 64/432/EEB 6 straipsnio 2 dalies e punkto ir 3 dalies nuostatos nustojo galioti 2000 m. gruodžio 31 d., todėl jos nebeturėtų būti taikomos sertifikavimo reikmėms tos direktyvos F priedo 1 sveikatos sertifikato pavyzdyje;

(5)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2075/2005 (3) pateikiamos ūkių, kuriuose laikomos naminės kiaulės, statuso nustatymo taisyklės;

(6)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 216/2014 (4), kuriuo Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005 iš dalies pakeistas, nustatyti reikalavimai, kuriuos maisto verslo subjektai turi tenkinti, kad ūkiai, kurie taiko kontroliuojamąsias laikymo sąlygas, būtų oficialiai pripažinti tokiais ūkiais ir jiems būtų taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos dėl skerdenų tyrimų;

(7)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1114/2014 (5), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, paaiškinama, kokios sąlygos taikomos tais atvejais, kai veisimui ir produkcijai skirtos naminės kiaulės pervežamos iš vieno ūkio į kitą per surinkimo centrus;

(8)

siekiant sudaryti valstybėms narėms sąlygas taikyti tinkamą tyrimų dėl Trichinella tvarką ir nekelti pavojaus veisimui ir produkcijai skirtų naminių kiaulių paskirties ūkio statusui, informacija apie gyvūnų, kuriais prekiaujama, kilmės ūkio oficialų pripažinimą taikančiu kontroliuojamąsias laikymo sąlygas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 8 straipsnyje, įtraukiama į Sąjungos vidaus prekybos kiaulėmis sveikatos sertifikato pavyzdį, surašytą kaip Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktas 2 pavyzdys;

(9)

todėl Direktyvos 64/432/EEB F priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

15.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 330/61

(1)

AKR ir ES partnerystės susitarimo III priedo 2 straipsnio 6 dalies d punkte nustatyta, kad AKR ir ES ambasadorių komitetas stebi bendrąją ĮPC strategiją ir prižiūri ĮPC vykdomosios tarybos darbą;

(2)

ĮPC vykdomoji taryba prižiūri ĮPC darbą (2 straipsnio 7 dalies b punktas), priima ĮPC programą ir biudžetą (2 straipsnio 7 dalies c punktas) ir teikia reguliarias ataskaitas ir vertinimus AKR ir ES ambasadorių komitetui (2 straipsnio 7 dalies d punktas);

(3)

ĮPC statute ir darbo tvarkos taisyklėse, priimtuose AKR ir EB ambasadorių komiteto Sprendimu Nr. 8/2005 (toliau – ĮPC statutas), taip pat ĮPC finansiniame reglamente, priimtame AKR ir EB ambasadorių komiteto sprendimu Nr. 5/2004 (toliau – ĮPC finansinis reglamentas) numatytos apsaugos priemonės – AKR ir ES ambasadorių komiteto informavimas ir jo atliekama priežiūra;

(4)

2014 m. birželio 19 d. ir 20 d. Nairobyje vykusiame 39-ame posėdyje AKR ir ES ministrų taryba bendroje deklaracijoje susitarė vykdyti organizuotą ĮPC uždarymą bei dėl AKR ir ES partnerystės susitarimo III priedo pakeitimo ir tuo tikslu nusprendė deleguoti įgaliojimus AKR ir ES ambasadorių komitetui atlikti su šiuo klausimu susijusį darbą siekiant priimti reikiamus sprendimus;

(5)

pirmiau minėta AKR ir ES ministrų tarybos bendra deklaracija sukurta ES ir AKR jungtinė darbo grupė siekiant užtikrinti, kad ĮPC būtų uždarytas kuo geresnėmis sąlygomis,