Jeilio universitetas

Yale University


Šūkis	Lux et veritas
Įkurtas	1701
Tipas	Privatus
Prezidentas	Peter Salovey
Studentų	11 398
Vieta	New Haven, Konektikutas
Svetainė	http://www.yale.edu

Jeilio universitetas (angl. Yale University) – vienas seniausių ir žinomiausių JAV universitetų, įsikūręs Niu Heivene, Konektikuto valstijoje.

Jeilio universitetas priklauso elitinių JAV universitetų grupei, vadinamai Gebenės lygai (Ivy League).

Niu Hevenas, kuriame įsikūręs universitetas, yra vienas seniausių Naujosios Anglijos miestų, uostamiestis, turintis apie 125 tūkst. gyventojų, už 120 km nuo Niujorko ir 200 km nuo Bostono.

Jeilio universitetas įkurtas 1701 m. Jį sudaro 11 padalinių:

Jeilio koledžas;

10 fakultetų.

Jeilio koledže studijos trunka ketverius metus, gaunant bakalauro diplomą. Čia yra įvairių krypčių doktorantūros studijos, t. t. tiksliųjų, gamtos ir humanitarinių mokslų. Koledžo, universiteto pagrindo, programa išsiskiria savo platumu ir gilumu. Virš 2000 kursų ir programų siūloma 65 katedrose.

Fakultetuose rengiami įvairių sričių specialistai: juristai, medikai, verslo vadybininkai, aplinkos apsaugos specialistai, taip pat teologai, architektai, muzikantai, dailininkai, aktoriai.

Gilias tradicijas puoselėjantys dėstytojai ypatingą dėmesį skiria studentų mokymui. Daugelį pradinių ir įvadinių kursų veda patys žinomiausi universiteto profesoriai.

Jeilio universiteto istorija

Universiteto istorijos pradžia – 1640 m., kuomet čia veiklą pradėjo šventikai – kolonistai, atsiųsti įkurti Niu Hevene koledžą. Idėjos, tapusios šio universiteto kūrimo pagrindu, artimos viduramžių Europos universitetų bei senovės Romos ir Graikijos akademijų liberalaus švietimo principams (nuo lot. liber – laisvas pilietis). Toks ugdymas buvo nukreiptas intensyviam bendros intelektualios kompetencijos bei asmeninių studento savybių vystymui. Romos imperijoje šis principas buvo įgyvendinamas mokant vadinamųjų septynių liberalių menų – gramatikos, retorikos, logikos, aritmetikos, astronomijos, geometrijos ir muzikos.

Jeilio universiteto įkūrėjai (puritonai šventikai) vadovavosi taip vadinamu kolegijiniu principu, vėliau suvaidinusiu svarbų vaidmenį vystant aukštąjį mokslą JAV. Tuo metu Europos ir Škotijos kolegijose studentai negyveno. Jeilio kūrėjai norėjo įkurti kolegiją – bendrabutį, kur studentai galėtų mokytis vienas iš kito, gyvendami universiteto teritorijoje. Šios idėjos buvo tųmečių angliškųjų idealų, jau įgyvendintų Oksfordo ir Kembridžo koledžuose, atspindys. Čia studentai gyveno, mokėsi, meldėsi kartu su savo dėstytojais. Esant tokiai sistemai, studijos buvo ne tik proto mankšta ar pasirengimas konkrečiai profesijai, bet ir patirtis bei moralinės nuostatos, perduodamos dėstytojų savo studentams.

Harvardo įkūrėjai panašias idėjas jau buvo įgyvendinę. Tačiau nemaža dalis dėstytojų ir profesorių pradėjo abejoti tokio universiteto sėkme. Viename iš savo sekmadieninių pamokslų koledže palaimintasis Solomonas Stodardas, „… Harvardas tapo išdidumo ir tarpusavio kovų bei išlaidumo vieta. Neverta lankyti koledžą tam, kad išmoktum sakyti komplimentus vyrams ir mergintis moterims“. 1700 m. dešimt šventikų susirinko Brenforde, Konektikuto valstijoje, aptarti naujo koledžo, kuriame būtų išvengta Harvarde daromų klaidų, įkūrimo galimybę. Dauguma jų buvo Harvardo koledžo absolventai, nusivylę ten gautu isilavinimu. 1701 m., gavę kolonijinės Generalinės Asamblėjos chartiją, išduotą „pavyzdinių vyrų mokymo tikslams“, jie oficialiai įkūrė Kolegijos mokyklą, kaip tada vadinosi būsimasis Jeilio universitetas.

Universitetas kolonijinės Amerikos laikais

1717 m. Jeilio universiteto kūrėjai įsigijo žemės mažame Niu Heveno miestelyje, kuriame tada gyveno apie tūkstantį žmonių. Pirmasis universiteto pastatas baigtas 1718 m. ir pavadintas Jeilio koledžu, Velso pirklio Eliacho Jeilio garbei. Pastarasis paaukojo pelną, gautą pardavus devynis ryšulius prekių, 417 knygų ir karaliaus Georgo I portretą. Netrukus buvo pastatyta koledžo bažnyčia ir Konektikuto salė.

Tuo laiku kiekviename koledžo kurse mokėsi 25-30 studentų; iš viso apie 100 studentų. Mokytis galėjo tik jaunuoliai, vidutiniškai 15-16 metų. Studentus atrinkdavo žodinių egzaminų būdu, kuriuos priiminėjo pats Jeilio koledžo prezidentas. Per egzaminus buvo tikrinamas lotynų ir graikų kalbos mokėjimo lygis, klasikinių mokslų (logikos, retorikos, aritmetikos) žinojimas. Lotynų kalba buvo oficiali koledžo kalba, kas reiškė ne tik dėstymą lotyniškai, bet ir griežtus tarpusavio santykius, kai studentai tarpusavyje galėjo kalbėtis tik lotyniškai net ir po paskaitų. Anglų kalbos vartojimas koledžo taisyklėse buvo uždraustas. Reikalavimai lotynų kalbos mokėjimui liko didžiąją Jeilio istorijos dalį. XX a. antrame dešimtmetyje universiteto dėstytojai pasiūlė šio reikalavimo atsisakyti, bet 27-asis JAV prezidentas Hovardas Taftas, Jeilio absolventas ir Jeilio korporacijos narys, neleido atsisakyti šios senos tradicijos. Dėstytojų reikalavimas įgyvendintas tik 1931 m.

Visi Jeilio studentai nustatytą laiką mokėsi kartu. Be to jie privalėjo kasdien kartu melstis ir skaityti Šventąjį Raštą. Be paskaitų, studentai turėjo dalyvauti viešuose skaitymuose, disputuose ir deklamacijose. Viešųjų skaitymų metu reikėjo mintinai perpasakoti išmoktą mokomąją medžiagą. Disputų metu studentas turėjo įrodyti savo žinojimą, užimdamas skirtingą poziciją, įrodinėjant teoremą ar pan. ir apsiginti poziciją pagal logikos reikalavimus. Deklamacija buvo savarankiška studento paskaita, panaudojant retoriką ir tropus. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas žodinėms mokymo formoms, akcentuojant oratorystę ir gražbyliavimą.

Būtinas lotynų kalbas vartojimas Jeilio koledže pabrėždavo vieną fundamentaliausių universiteto misijų – Antikos ir Europos intelektinių tradicijų tęstinumą. Jeilio ir Harvardo universitetuose dėstomos programos atkartojo Kembridžo ir Oksfordo bei antikos akademijų mokomąsias programas: septyni „liberalieji menai“, klasikinė literatūra ir taip vadinamos „trys filosofijos“ – gamtamokslinė filosofija, etika ir metafizika. Puritonai laikė tokią programą būtinu pagrindu formuojant krikščioniškus idealus, kuriuos jie Amerikoje tikėjosi stiprinti švietimo pagalba. Koledžo ir bažnyčios pastatai buvo susisiekiantys. Tuo pat metu Europos intelektinė kultūra, kur buvo studijų Jeilyje, pagrindas, labai greitai kito ir netrukus susilaukė puritonų pasipriešinimo.

Universiteto plėtra

JAV nepriklausomybės karas (1776–1781) įtakos Jeiliui neturėjo ir per pirmuosius šimtą metų universitetas stipriai išaugo. XIX–XX a. buvo įkurta aspirantūra ir profesiniai fakultetai – institutai, kurie pavertė Jeilį tikru universitetu. 1810 m. Jeilyje buvo oficialiai įsteigtas medicinos, 1822 m. – teologijos, 1824 m. – teisės fakultetai. 1847 m. pradėjo veikti tiksliųjų, gamtos ir humanitarinių mokslų aspirantūra. 1861 m. čia pirmą kartą JAV istorijoje suteiktas mokslų daktaro laipsnis. 1869 m. Jeilyje įkurtas menotyros, o 1894 m. – muzikos fakultetas. 1900 m. pradėjo veikti miškų ūkio ir aplinkos apsaugos fakultetas, o 1923 m. – viduriniojo medicinos personalo rengimo fakultetas. Teatro fakultetas atidarytas 1955 m., architektūros – 1972 m., vadybos fakultetas – 1974 m. Nuo 1869 m. Jeilio universiteto aspirantūroje mokosi ir moterys. 1969 m. Jeilyje pradėtos priiminėti studentės į ketverių metų bakalauro programą.

Koledžai – bendrabučiai

XX a. 3-ojo dešimtmečio pradžioje pagal viduramžių Anglijos universitetų, tokių, kaip Oksfordas ir Kembridžas, modelį, visi Jeilio koledžo studentai buvo paskirstyti į dvylika koledžų – bendrabučių, maždaug po 450 kiekviename. Tokia sistema leido derinti neformalios mažų koledžų atmosferos pranašumą su plačiomis stambaus mokslinio – tyrimo universiteto teikiamomis galimybėmis. Kiekvieną koledžą – bendrabutį sudaro keletas pastatų, sudarančių jaukų stačiakampį kiemą, apsodintą medžiais, pievele ir suoliukais. Toks koledžas – bendrabutis, su valgykla, biblioteka, užsiėmimų kambariais, susirinkimų sale, sudaro ištisą miesto kvartalą ir sukuria nepakartojamą studentiško gyvenimo atmosferą. Čia studentai gyvena, mokosi, valgo, bendrauja, ilsisi. Kiekvienas koledžas turi vadovą, gyvenantį kartu su studentais. Taip pat yra dekanas ir po keletą rezidentų iš universiteto dėstytojų tarpo, kurie vaidina svarbų vaidmenį studentų gyvenime.

Iš viso yra dvylika koledžų:

Berkeley

Branford

Calhoun

Davenport

Timothy Dwight

Jonathan Edwards

Morse

Pierson

Saybrook

Silliman

Ezra Stiles

Trumbull.

Jeilis šiandien

Šiuo metu Jeilis – vienas geriausių pasaulio universitetų. Jame mokosi 11 tūkst. studentų iš 50 JAV valstijų ir 110 pasaulio šalių. Jame dirba apie 2000 aukščiausios kvalifikacijos profesorių. Pagrindiniai universiteto pastatai užima 170 akrų (69 ha) žemės plotą. 225 Jeilio pastatus projektavo žymiausi savo laikmečio architektai. Pastatų stiliai labai įvairūs – nuo Naujosios Anglijos kolonijinio iki Viktorijos laikų gotikos, nuo mauriško, iki ultrašiuolaikinio. Jeilio pastatai, bokštai, pievelės, kiemai, arkos ir vartai sudaro nepakartojamą visumą, kurią daugelis architektų vadina gražiausiu Amerikos universitetiniu miesteliu. Universitetui priklauso virš 600 akrų (243 ha) žemės, kurioje pastatyta įvairiausių sporto pastatų ir apželdintų parkų, esančių vos kelios minutės kelio autobusu nuo miesto centro. Pastaruoju metu pradedama istorinių pastatų restauracija, numatomos investicijos, kurios palies tiek studentų, tiek mokslo darbuotojų gyvenimą.

Jeilio biblioteka

Universiteto biblioteka nusipelno ypatingo dėmesio. Jos bendrame ir specializuotame fonde sukaupta virš 11 milijonų egzempliorių. Biblioteka turi unikalias kolekcijas, archyvus, muzikinius įrašus, žemėlapius ir kitų retų eksponatų. Tai – trečia pagal dydį JAV ir antra pasaulyje universitetinė biblioteka. Vieningas kompiuterinis katalogas jungia virš 40 šakinių bibliotekų, išsidėsčiusių skirtingose miestelio vietose: nuo ypatingo grožio gotikinės Sterlingo bibliotekos, kur saugoma pusė Jeilio knygų lobyno, iki šiuolaikinių retų knygų ir rankraščių centro Baineke, turinčio virš 800 000 retų knygų ir dokumentų.

Galerijos ir muziejai

Kultūrinis ir mokslinis universiteto gyvenimas neįsivaizduojamas be jo plačių kolekcijų. Jeilio dailės galerija, įkurta 1832 m., yra vienas stambiausių Amerikos viešųjų muziejų. Dviejuose jos pastatuose surinkta senovės ir viduramžių meno, Renesanso ir Rytų meno kolekcija, universiteto archeologinių ekspedicijų radiniai. Ekspozicijoje plačiai pristatomas iki – kolumbinis ir Afrikos šalių menas, Europos ir Amerikos įvairių laikotarpių dailės šedevrai, taip pat turtinga šiuolaikinio meno ekspozicija. Kitoje gatvės pusėje nuo 1977 m. įsikūręs Britanijos meno centras. Čia saugomi didžiausi pasaulyje Britanijos meno rinkiniai ir meno albumai. Pibodi gamtos istorijos muziejuje, įkurtame 1866 m., pateikiama viena geriausių mokslinių kolekcijų Šiaurės Amerikoje. Tarp eksponatų – plati ornitologinė ir mineralų kolekcija, antra pagal dydį Amerikoje dinozaurų dalių ekspozicija bei didžiausias pasaulyje pilnai išsilaikęs brotozauras.

Pibodi – tai ne šiaip muziejus, o aktyviai dirbantis mokslinis – tiriamasis ir kultūrinis centras, jungiantis visas veiklos sferas: parodas, šviečiamąją veiklą, aplinkosaugą, tyrinėjimus ir edukacinį darbą. Šiuose muziejuose eksponuojama tik dalis turimų turtų. Visi meno kūriniai – nuo Pikaso šedevrų ir ikiistorinės pterodaktilijos dalių iki Muzikinių instrumentų muziejuje saugomo 1689 m. pagaminto alto – prieinami lankytojams.

Tikslieji, gamtos ir taikomieji mokslai

Jeilis plačiai žinomas humanitarinių mokslų pasiekimais, todėl kartais nepelnytai užmirštama, kad tai – ir vienas geriausių JAV mokslo tiriamųjų centrų. Jeilio biologijos, chemijos, molekulinės biofizikos ir biochemijos, fizikos, astronomijos, matematikos, skaičiavimo technikos, geologijos ir geofizikos, aplinkos apsaugos katedrų programos laikomos vienomis geriausių JAV universitetų programomis. Čia sukurtos optimalios sąlygos studijoms daugelyje sričių, tokioms, kaip biomedicina, taikomoji chemija, elektrotechnikos ir kitų inžinerinių mokslų, puikios laboratorijos įrengtos pagal paskutinį technikos žodį. Stiprinant ir plėtojant pasiekimus, Jeilis investuoja kasmet virš 500 mln. dolerių laboratorijų įrangos atnaujinimui, tiksliųjų ir inžinerinių mokslų fakultetų aprūpinimui. Per artimiausią dešimtmetį numatoma daug investuoti į medicinos ir biotechnologijos mokslų materialinę bazę.

Jeilio tarptautiniai ryšiai

Tarptautinių ryšių tradicijos Jeilyje siekia XIX a. pradžią, kada profesoriai ir dėstytojai pradėjo moksliniais – tiriamaisiais tikslais važiuoti į užsienį. Jeilis buvo vienas pirmųjų universitetų, priimantis užsienio studentus – pirmas studentas iš Lotynų Amerikos į Jeilį atvyko 1830 m., o pirmas kinas studentas Amerikoje čia gavo diplomą 1850 m. Šiandien Jeilis aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose ir projektuose. Universitete dėstoma virš 50 užsienio kalbų ir virš 600 kursų, vienaip ar kitaip susijusių su tarptautiniais ryšiais. Jeilio tarptautinių tyrimų centras, keturis dešimtmačius buvęs lyderiu šioje kryptyje, šiuo metu siūlo šešias bakalauro ir keturias magistro programas. Taikomųjų lingvistinių tyrimų centras, globalizacijos problemų centras ir tarptautinis finansinis centras palaiko augantį susidomėjimą tarptautinėms programoms ir turtina Jeilio profesinių fakultetų veiklą.

Jeilis didžiuojasi didėjančiu užsienio studentų skaičiumi. Kai kuriuose fakultetuose virš 30 proc. aspirantų sudaro užsieniečiai. Bendras užsienio studentų skaičius – 16 proc. Nauja programa „Pasaulio lyderiai“ kasmet kvies į Jeilį žinomus pasaulio veikėjus, kurie ateityje vystys savo šalį. Virš 1500 mokslininkų iš 100 pasaulio šalių kasmet atvažiuoja gyventi ir dirbti į Jeilį.