Me too
Me too, arba #MeToo (liet. Aš taip pat) – populiari grotažymė, 2017 m. spalio mėn. greitai išplitusi socialiniuose tinkluose, pabrėžusi seksualinio priekabiavimo ir smurto netoleravimą.[1] „Me too“ judėjimas kilo po to, kai buvo paviešinti nukentėjusių moterų kaltinimai JAV kino prodiuseriui Harvey Weinstein.[2] Šią trumpą frazę išpopuliarino aktorė Alyssa Milano, paskatinusi moteris skelbti savo istorijas „Twitter“ ir duoti žmonėms supratimą apie didelį problemos mastą. Į tai atsakė savo žinutėmis daugelis įžymybių: Gwyneth Paltrow, Ashley Judd, Jennifer Lawrence, Uma Thurman ir kt.
„Me too“ aktyvistai skatina nukentėjusius asmenis viešinti asmenines patirtis ir išgyventas istorijas. Dažniausiai seksualinį priekabiavimą patiria merginos ir moterys, kurios siekdamos karjeros neišvengiamai patenka į vyrų valdomas sferas. Didelei visuomenės daliai nuostata, kad seksualinis priekabiavimas yra nusižengimas arba nusikaltimas, nėra suprantama. Dažnai vyrauja požiūris, kad pati auka yra kalta. Judėjimas, prasidėjęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra pasiekęs įvairias pasaulio šalis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Me too“ frazę 2006 m. socialiniame tinkle „MySpace“ ėmė naudoti pilietinių teisių aktyvistė Tarana Burke.[3] Ji tarp juodaodžių moterų, išgyvenusių seksualinę prievartą, vykdė kampaniją už jų galimybių išplėtimą. T. Burke sukūrė dokumentinį filmą „Me too“, kuriame papasakojo, kaip ji atsakė „Aš taip pat“ 13-metei mergaitei, prisipažinusiai, kad ji buvo seksualiai išnaudojama. Filmo kūrėja apgailestavo, kad ji taip paprastai atsakė šiai mergaitei, nes tiesiog nerado kitų žodžių.
2017 m. spalio 15 d. aktorė Alyssa Milano paragino visuomenę prisiminti ir naudoti šią frazę, parodyti seksualinio priekabiavimo problemą, pavadindama T. Burke istoriją „jaudinančia ir įkvepiančia“.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Me too“ judėjimo atgarsiai pasiekė ir Lietuvą, paaiškėjus, kad tai ilgus metus buvo vieša paslaptis. 2018 m. pradžioje buvo anoniminių ir viešų liudijimų apie seksualinį priekabiavimą Vilniaus dailės akademijoje,[4] Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kitose įstaigose.[5] Lietuvoje aukai pačiai sunku įrodyti seksualinio priekabiavimo ar seksualinės prievartos faktą, nes iš jos reikalaujama įrodymų.[5] Tuo metu daugumoje šalių seksualinių nusikaltimų atvejais įrodinėjimo našta yra perkeliama kaltinamajam. Tai jis ar ji turi įrodyti savo nekaltumą, o ne auka.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „From Politics to Policy: Turning the Corner on Sexual Harassment - Center for American Progress“. Center for American Progress (amerikiečių anglų). 2018-01-31. Nuoroda tikrinta 2018-04-14.
- ↑ Chuck, Elizabeth (spalio 16, 2017). „#MeToo: Alyssa Milano promotes hashtag that becomes anti-harassment rallying cry“. NBC News. Suarchyvuota iš originalo spalio 16, 2017. Nuoroda tikrinta spalio 16, 2017.
- ↑ Ohlheiser, Abby (spalio 19, 2017). „The woman behind 'Me Too; knew the power of the phrase when she created it – 10 years ago“. The Washington Post. Suarchyvuota iš originalo spalio 19, 2017. Nuoroda tikrinta spalio 20, 2017.
- ↑ Seksualinio priekabiavimo skandalas neaplenkė ir VDA Archyvuota kopija 2018-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 „#MeToo Lietuvoje: taisyklė čia viena“. Delfi. 2018-02-25. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.