M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas (M. Ciuzelis Charity Foundation)’s Post

#sidabrinėlinija #mažiauvienišumo #daugiaujuoko Dviratininkai, ypač ilgų nuotolių mėgėjai, turi tokį posakį: skausmas yra meilė. Nes minant šimtus kilometrų tavo kūne skauda viską, ką tik gali skaudėti: kojas, rankas, nugarą, sėdimąją, jei vėjas ar saulė - sukepa lūpos, užgula ausis, pradeda tirpti rankų ar kojų pirštai, kartais - traukti mėšlungis. Keisčiausia, kad šis skausmas noro važiuoti dviračiu ne tik nesumažina, bet, priešingai, tik sustiprina, nes visi puikiai žino - kuo daugiau minsi, tuo mažiau skaudės. Kaip tai susiję su mūsų veikla? O gi labai tiesiogiai: dažnam savanoriui bendravimas su pašnekovais sukuria tokįpat poveikį: skausmas yra meilė. Žinoma, nei rankos, nei kojos netirpta, užtat itin dažnai skauda žandus. Nuo juoko. Ir kiekvieną savaitę norisi vėl ir vėl. Štai pavyzdys: pašnekovė parsisiuntė dirbtinio intelekto programėlę ir užduoda tokius klausimus, kad ne visada sulaukia atsakymų. Tuomet kyla daug įvairių diskusijų. Ir juoko. „Nors ji ir nebeišeina iš namų, nes sunku judėti, niekada nesiskundžia kad jai ką nors skaudėtų, ar būtų bloga nuotaika. Ji visada kupina optimizmo, geros nuotaikos ir tuo mane itin žavi,“ – pasakoja „Sidabrinės linijos“ savanorė Jurgita. Skirkite periodinę paramą mūsų pašnekovų pokalbiams ir padovanosite jiems dar daugiau juoko ir geros nuotaikos: bit.ly/sl-periodine.