Tech Zity reposted this
Praėjusią savaitę kartu su Vilniaus miesto atstovais turėjome urbanistinę komandiruotę Barselonoje. Kelios mintys, kurias parsivežiau. Kvartalų ir rajonų multifunkciškumas yra esminė gyvybingumo sąlyga. Nesvarbu, kiek milijonų gyventojų yra mieste, bet jei kvartale ar rajone bus tik 10-20% gyvenamosios paskirties ploto, o likusi dalis komercijai, biurams, žalioms erdvėms - po darbo valandų gyvybės čia nelabai rasi. Pirmi aukštai turi kviesti užeiti. Kavinės, kirpyklos, mažos parduotuvėlės ir kiti smulkūs verslai yra labai svarbūs savo skleidžiama energija ir gyvybe. Šviesūs langai, ypatingai tamsiu paros metu, sukuria saugumo ir bendruomeniškumo jausmą. Housingo problema kyla nebūtinai tik dėl gyvenamojo NT trūkumo. Barselonos miesto atstovai, kaip ir daugelio Europos didmiesčių, nuolat kartojo, kad didžiausia problema mieste - gyvenamojo ploto trūkumas. Dėl to jie naikina trumpalaikę nuomą (nuo 2028 m. uždraudžia Airbnb), turi atskiras socialinio būsto problemas. Tačiau susitikau su vienu bičiuliu, jau daug metų gyvenančiu Barselonoje, ir jis parodė NT skelbimus - pasirinkimas didžiulis, kainos Vilniaus lygio. Tada ir galvoju, ar čia housingo problema, ar tiesiog pietietiškas atsipūtimas ir nenoras dirbti daugiau? Vizija ir dideli tikslai į priekį veda gerokai sparčiau. Barselona pasikeitė dėl 1992-ųjų olimpinių žaidynių - iki to ji nebuvo tokia patraukli turistams ar gyventojams. Ir tai ne tik apie biudžetą, skirtą pokyčiams, bet ir apie vieningas valdžios, verslo ir gyventojų pastangas sukurti geresnį miestą. Gal Vilniuje laikas paieškoti ambicingo tikslo? Pirmiausiai drąsa, tada pokyčiai. Didžiausią miesto žiedinę sankryžą Barselona panaikino, vieną juostą pakišo po žeme, o viršuje įrengė didelį parką. Kam ir kada šovė tokia drąsi mintis, ir kokį kelią ji nuėjo iki jos realizavimo? Pas save mes irgi turime perlų. Laisvu laiku šiauriau Barselonos apžiūrėjau vieną iš pirmųjų architekto Gaudi darbų - Nau de la Cooperativa Obrera Matronense. Industrinė erdvė su paveldo saugomomis medinėmis lubomis, kurias jie pateikė kaip unikalų saugomą Gaudi kūrinį. Žiūriu į jas ir matau, kad mes Tech Zity Vilnius būsimame konferencijų centre objekte turim beveik identiškas lubas, kurias išsaugom, prikeliam, padarysim matomas visiems. Pokyčiams reikia laiko ir partnerysčių. Kai kurių Barselonos industrinių kvartalų atgaivinimas trunka jau ketvirtį amžiaus - pasiekti rezultatai jau dabar daro įspūdį, bet toli gražu dar nebaigti. Bet labai gražios partnerystės juose gimė - tarp miesto valdžios, verslo, mokslo. Yra ko pasimokyti ir mums.
Drąsioms svajonėms Connect I, Connect II
Džiugu matyti, kad domitės ir dalinatės geromis urbanistikos įdėjomis. Rajonų multifunkcionalumas yra ypač svarbi miesto dalis, kuri sukuria "gyvus" kvartalus, pašalina reikiamybę sėsti į automobilį/viešą transportą norint nuvažiuoti iki artimiausios parduotuvės. Tačiau ne mažiau svarbus nuostabaus miesto aspektas, kurio beveik niekada niekas neliečia, yra taip vadinamas kambario sudarymas. Žmonės jaučiasi saugiai, jaukiai kuomet esame tarp patalpų (priežastis, kodėl jokie miegamieji nėra su ypač aukštomis lubomis, neturi didelės kvadratūros). Geri miestai mimikuoja kambario jausmą statydami namus vienas prie kito ir taip sukurdami sieną. Gatvės daromos pakankamai siauros ir jos vingiuoja, kad žiūrint į priekį būtų matomi kiti pastatai, ne begalinė tiesi gatvė. Šitai turi senamiestis, tokie miestai kaip Kopenhaga, Paryžius, Londonas- net Niujorko downtown'as, kurį niujorkiečiai labiausiai ir mėgsta. Mes Lietuvoje miestuose prioritezuojame automobilius, kas verčia išplatinti ir ištiesinti gatves ir panaikina tą kambario jausmą. Taip pat, statome pastatus orientuotus į save- kitaip sakant su tarpais tarp pastatų, kas nesukuria sienų jausmo. Dėl to, miestas nesijaučia malonus.
Dariau, ačiū, kad taip puikiai apibendrinai ir išskyrei svarbiausius dalykus - pasirašau po viskuo, ką parašei. Be visko, kas parašyta aukščiau, pasiėmiau dar 4 dalykus: 1. Mes ne gatves siaurinam, o platinam šaligatvius, nes ne mašinos, o žmonės perka. 2. 15min miesto konceptas. 3. Miesto vizija ir lyderystė. 4. Projektų planavimas iš rezultato perspektyvos, o ne “jei nespėju per 4 metus - nedarau”. Aš manau, kad Vilniaus startinė pozicija yra nepalyginimai geresnė nei anuomet turejo Barselona. Klausimas kaip tai išnaudosime mūsų naudai?
Dėkui už pasidalinimą. Žaliosiose erdvėse gyvybės galima rasti 24/7 :) O jei nėra žaliųjų erdvių, miestuose žmonės ilgai neužsilieka. Ateities miestai — neuro ir bio įvairovei pritaikyti miestai.
Geri pavyzdžiai dažnai verčia susimąstyti. Šia proga, pasvajokime, ar nebūtų gerai, kad miesto gyvenamajame rajone arba nors kvartale būtų įrengti takai. Jie būtų dengti, su atskiromis juostomis pėsčiųjų, dviratininkų ir mini nemotorinio transporto eismo dalyvių eismui. Šie takai jungtų gyvenamuosius namus su gatve, kurioje yra viešasis transportas. Tokio tipo takai būtų patogūs visiems eismo dalyviams, nes juose būtų saugus eismas bet kokiomis klimato sąlygomis ir įvairaus amžiaus žmonėms. Jie stimuliuotų gyventojus daugiau judėti. Prie gyvenamųjų namų galėtų būti tik mažos aikštelės neįgaliųjų ir specialiam transportui su privažiavimais nesikertančiais su minėtais takais. Ilgesniuose takuose galėtų būti poilsio salelės su gaiviųjų gėrimų paslauga. P. S. Šis siūlymas nerekomenduojamas keleiviams, važiuojantiems "iš lovos prie darbo stalo".
Taikliai: “… vieningas valdžios, verslo ir gyventojų pastangas sukurti geresnį miestą…”
Gražios lubos 👍
Authenticity Expert | Life Coach | Content creator | YouTube show - "This Made My Week"
1moKaip gera skaityti įžvalgas apie dizainą, architektūrą, kuri galvoja apie žmogų bei jo būseną, ir neišaukština funkcionalumo. Smagu kuomet erdvės kuria ne “aš, man”, bet “mes, mūsų” jausmą. Ir didžiausios pagyros Tech Zity erdvės - pas jus visada gera užeiti ir sunku išeiti :)