Lithuanian Consumers Alliance

Augant vartotojų sąmoningumui, vis daugiau pirkėjų ieško tvarių ir ekologiškų produktų. Tačiau ekspertai pastebi, kad gamintojai pasitelkia vis naujas strategijas, siekdami sudaryti įspūdį, kad jų produktas yra „žalias“, „ekologiškas“ ar „draugiškas aplinkai“, nors nebūtinai jis toks yra iš tiesų. Artimiausiu metu planuojama griežtinti taisykles dėl žaliųjų teiginių naudojimo – bet koks teiginys turės būti pagrįstas įrodymais. Kokios šiuo metu yra populiariausios žaliojo smegenų plovimo taktikos? Kur vartotojai apsigauna dažniausiai? Kaip keisis žaliųjų teiginių naudojimo taisyklės ir kokios baudos grės gamintojams už jų nesilaikymą? Plačiau – kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba paruoštame straipsnyje, kurio nuorodą rasite apačioje komentaruose. #Tvarusvartojimas #vartotojuteises #VVTAT #vartotojualjansas

Skirtingos iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių pirminės energijos skaičiavimo metodologijos visame pasaulyje kelia nemažai painiavos. Sužinokite daugiau apie šią problemą mūsų naujausiame straipsnyje. „Klimato reporteriai“ – nauja, nepriklausoma pilietinė iniciatyva Lietuvoje, kurios tikslas tapti klimato naujienų agentūra. Daugiau informacijos: www.klimatoreporteriai.lt #KlimatoReporteriai #KlimatoKaita #ŽALINK #AplinkosMinisterija #TvariEnergija

Keletą kartų esu pirkusi batus internetu. Po paskutinio nepavykusio nuotykio - iki kraujo nutrynė - šį reikalą užraukiau. Man ranka nekilo pirkti po penkias poras batų, netikusias - grąžinti, nes aš nesu pažangi (advanced) vartotoja. Kaip tik dabar skaitau Jean Baudrillard knygą „Vartotojų visuomenė“ (labai gera, šiaip kelia depresiją – nes nėra kaip išlipti iš sistemos). Anot šio filosofo, vartojimas yra darbas – socialinis darbas. Pirkdami atliekame pilietinę pareigą – auginame individualų vartojimą. Šis rodiklis yra vienas iš trijų KPI, vis dar apibrėžiančių šiuolaikinės visuomenės gerovę. Kiti du yra: BVP vienam gyventojui ir Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai. (Pirmi du – auga, su socialine apsauga – atsiliekam, tad „gerovė“ Lietuvoje – išbalansuota – pertekliniu (taršiu) vartojimu džiaugiasi tik pasiturintys.) Taigi, pirkti, o po to grąžinti netikusias prekes – tikrai yra darbas. Prekybininkai visaip stengiasi jį palengvinti. Nors, tvarumo prasme reiktų, priešingai, reiktų visaip sunkinti – kad nekiltų ranka per daug prisipirkti, o perviršių aplinkiniais keliais grąžinti sąvartynams.

Kasmet į sąvartynus iškeliauja daugiau nei 2,2 milijardo kilogramų grąžintų prekių. Skaičiuojama, kad tik apie 10 proc. grąžinamų prekių vėl atsiduria parduotuvių lentynose. Dalis jų parduodama nukainotų prekių pardavėjams, perdirbėjams arba atiduodama labdarai. Vis tik didžioji dalis grąžintų prekių – o tai milijardai kilogramų kasmet – keliauja į sąvartynus ar krosnis. Ekspertai teigia, kad ilgainiui prekybininkai neišvengiamai turės peržiūrėti savo grąžinamų prekių politiką ir priimti sprendimus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai. Bent penktadaliu sumažinti grąžinamų prekių kiekį leistų tikslūs prekių aprašymai internete su dydžių lentelėmis, išmatavimais bei spalvos kodais. Prekybininkams taip pat siūloma klientams realiu laiku teikti pagalbą dar prieš įsigyjant produktą. Prie reikšmingo atliekų mažinimo pokyčio prisidėtų ir užsakomų prekių kiekio ribojimas, pavyzdžiui, draudimas pirkti kelių to paties produkto variantų, kuomet skiriasi tik spalva ar dydis. Kai kurie pardavėjai jau dabar savo pirkėjams siūlo pasilikti netikusią prekę už mažesnę kainą arba paaukoti ją vietinei labdarai, tokiu būdu sustabdydami jų patekimą į sąvartynus. Plačiau – straipsnyje komentaruose. Straipsnį bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas. #VVTAT #tvarusvartojimas #ŽALINK #Klimatoreprteriai

Kasmet į sąvartynus iškeliauja daugiau nei 2,2 milijardo kilogramų grąžintų prekių. Skaičiuojama, kad tik apie 10 proc. grąžinamų prekių vėl atsiduria parduotuvių lentynose. Dalis jų parduodama nukainotų prekių pardavėjams, perdirbėjams arba atiduodama labdarai. Vis tik didžioji dalis grąžintų prekių – o tai milijardai kilogramų kasmet – keliauja į sąvartynus ar krosnis. Ekspertai teigia, kad ilgainiui prekybininkai neišvengiamai turės peržiūrėti savo grąžinamų prekių politiką ir priimti sprendimus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai. Bent penktadaliu sumažinti grąžinamų prekių kiekį leistų tikslūs prekių aprašymai internete su dydžių lentelėmis, išmatavimais bei spalvos kodais. Prekybininkams taip pat siūloma klientams realiu laiku teikti pagalbą dar prieš įsigyjant produktą. Prie reikšmingo atliekų mažinimo pokyčio prisidėtų ir užsakomų prekių kiekio ribojimas, pavyzdžiui, draudimas pirkti kelių to paties produkto variantų, kuomet skiriasi tik spalva ar dydis. Kai kurie pardavėjai jau dabar savo pirkėjams siūlo pasilikti netikusią prekę už mažesnę kainą arba paaukoti ją vietinei labdarai, tokiu būdu sustabdydami jų patekimą į sąvartynus. Plačiau – straipsnyje komentaruose. Straipsnį bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas. #VVTAT #tvarusvartojimas #ŽALINK #Klimatoreprteriai

Nuo kalėdinės apsipirkimo karštinės nėra apsaugoti netgi aplinkosaugos aktyvistai. Lundo universiteto ekonomikos ir vadybos magistranto atliktas tyrimas atskleidė, kad net tvarumo propaguotojai per Kalėdas linkę trumpam atidėti į šalį savo įsitikinimus ir praktiką. Kodėl tiek daug perkama per šventes? Kas paskatina vartotojus pirkti nemąstant? Elgsenos mokslininkai identifikuoja keletą psichologinių gudrybių, kurias naudoja prekybininkai, ir pataria, kaip joms atsispirti. Skaitykite straipsnyje komentaruose. Pranešimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu parengė Rūta Trainytė, Vartotojų aljanso tarybos narė. #VVTAT #VA #ŽALINK #Klimatoreporteriai #tvarusvartojimas

Nuo kalėdinės apsipirkimo karštinės nėra apsaugoti netgi aplinkosaugos aktyvistai. Lundo universiteto ekonomikos ir vadybos magistranto atliktas tyrimas atskleidė, kad net tvarumo propaguotojai per Kalėdas linkę trumpam atidėti į šalį savo įsitikinimus ir praktiką. Kodėl tiek daug perkama per šventes? Kas paskatina vartotojus pirkti nemąstant? Elgsenos mokslininkai identifikuoja keletą psichologinių gudrybių, kurias naudoja prekybininkai, ir pataria, kaip joms atsispirti. Skaitykite straipsnyje komentaruose. Pranešimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu parengė Rūta Trainytė, Vartotojų aljanso tarybos narė. #VVTAT #VA #ŽALINK #Klimatoreporteriai #tvarusvartojimas

Pasirodo, galime namus įsirengti taip, kad juose ne atsipalaiduojame, o priešingai – patiriame dar daugiau nerimo. Augant žmonių sąmoningumui, psichologai pastebi naujas nerimo formas. Viena iš jų – ekologinis nerimas, kylantis dėl akivaizdžių klimato pokyčių. Mažinti nerimą galima įvairiomis priemonėmis, tačiau specialistai siūlo pradėti nuo savo namų erdvės susitvarkymo. Keli iš pažiūros nereikšmingi pokyčiai namuose gali turėti didelės įtakos mūsų emocinei būsenai. Tuo pačiu psichologai įspėja nepersistengti – per didelė tvarka gali sukelti priešingą poveikį ir tapti papildomu streso šaltiniu. Įsirengiant ar persitvarkant savo namus, psichologė siūlo prisiminti pagrindinius gamtos dėsnius. Anot jos, saugiai ir jaukiai jaučiamės tose erdvėse, kur galime patirti prieglobstį ir matyti perspektyvą. Psichologės teigimu, reikia nepamiršti ir ekologijos. Interjere vyraujančios natūralios medžiagos ir spalvos, gamtiniai motyvai, augalai skatins ryšį su gamta, atsipalaidavimą. Plačiau – straipsnyje. Nuotraukos Gina Bei Photography. „Klimato reporteriai“ – tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybinių organizacijų įsteigta pilietinė iniciatyva, kurios tikslas – ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. „Klimato reporteriai“ viena iš projekto ŽALINK veiklų. Projektas finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra. #Klimatoreporteriai #ŽALINK #Klimatokrizė

Jaunoji klimato reporterė - Gabija Dragūnaite - apie ekologinį nerimą. Masinėse informavimo priemonėse šmėžuoja katastrofiški potvynių ir uraganų vaizdai. Tačiau daug mažiau kalbama apie tai, kaip tokie vaizdai veikia žmones ir kokias įtampas tai sukelia visuomenėje. Klimato psichologai pataria, kad reiktų ieškoti ir domėtis ne tik blogomis, bet ir geromis žiniomis. Skleisti gerąsias žinutes ragina ir klimato komunikacijos ekspertai. O klimato žurnalistai ragina savo kolegas ieškoti gerųjų pavyzdžių savo miestuose, regionuose ir jais įkvėpti visuomenę veikti, pavyzdžiui, radikaliai keisti taršų gyvenimo būdą į tausojantį ir atstatantį. Plačiau - straipsnyje komentaruose. Apie ŽALINK: https://lnkd.in/dSjqRDG4 #Klimatoreporteriai #ŽALINK #tvarusvartojimas